kontaktai

LIETUVOS BAJORŲ KARALIŠKOJI SĄJUNGA

<> Laisvė - tai ne tada, kai gali daryti ką nori. Laisvė yra tada, kai gali nedaryti to, ko nenori.

PER ADVENTĄ IŠMOKIME VALGYTI SVEIKAS IR SKANIAS SALOTAS

Vincento saldžiarūgštis aliejaus su medumi užpilas salotoms. 400g alyvų aliejaus) suplakti su 60g 6% obuolių acto arba citrinos sulčių, 75g skysto medaus, 9g druskos, 9g išspausto česnako, 3g maltos saldžiosios raudonos paprikos, 1g maltų aitriųjų kajeno arba čilės paprikų. Aliejiniai užpilai staigiai susisluoksniuoja ir sunkiai yra plakami. Todėl patyrę kulinarai aliejinius užpilus rekomenduoja supilti į užsukamu dangteliu butelį. Butelį geriausiai imti nuo sulčių su didesniu dangteliu, jame išbadyti skylutes. Prieš naudojant, stipriai kartu su buteliu suplakti ir apšlakstyti salotas. Ant indo turi būti užrašas „Vincento užpilas“ ir etiketė su pagaminimo data. Šaldytuve uždarame inde galima laikyti tris savaites. Išeiga - 550g. 200g salotų reikia 40g užpilo.

Skaityti daugiau

IEŠKANTIEMS SVEIKO MAISTO - ŽIRNIŲ TYRĖ

Visiems netikėtai mūsų kalbininkai pasiklydo žirniuose, rado ten avinų spirų, palygino didžirnius su spiromis ir, gal neturėdami botanikos žinių, gal dantų, kad skoniu atskirti žirnį nuo spiros, ėmė ir nuo senų senovės Lietuvoje auginamus didžirnius pavadino avinžirniais.

Bet patys seniausi Lietuvoje auginami žirniai yra ir dar kai kur net auginami – pilkieji žirniai. Juos lietuviai augina net 6000 metų.

Skaityti daugiau

LIETUVOS VIDURAMŽIŲ PUOTOS

puotosLietuvos istorija mūsų dienomis vystosi dviem kryptimis: pataikūnišką slavišką (Vilniaus universiteto istorikai, kurie remiasi XVIII – XX amž. lenkų ir rusų istorikų tyrimais bei raštais) ir objektyvia (Vakarų šalyse gyvenę ir gyvenantys M.Gimbutienė, J.Statkutė de Rosales, Č.Gedgaudas, A,Gustaitis, A.Lileika ir ypač daug jaunų Lietuvos istorikų, nagrinėjančių autentiškus istorinius šaltinius, kartografiją nuo pirmojo tūkstantmečio iki Kristaus, išsaugotus Vakarų valstybių archyvuose ir bibliotekose).
Apie  lietuvių  puotas ir garbingų asmenų priėmimus XV a. Lietuvos valdovų pilyse žinių išlikę nedaug. Ir dažniausiai rašytini šaltiniai randami Vakarų Europos archyvuose ir bibliotekose Lietuvos aristokratų, gyvenančių užsienyje, archyvuose.
Lietuvos karalystėje (lenkų pramintoje - didžiaja kunigaikštyste), kuri tais laikais pagal teritoriją buvo viena didžiausių šalių Europoje ir daug didesnė už mužikų laukininkų valstybėlę (polianų, lenkų) lankėsi Prancūzijos ambasadorius kunigaikštis Žilberas de Lanua (Ghillebert de Lannoy) ir paliko rašytinių duomenų apie Lenkijos karaliaus Jogailos ir Lietuvos karaliaus Vytauto Didžiojo rūmų papročius, sutinkant svečius. Per aštuonias dienas karaliaus Jogailos buvo gausiai vaišinamas, kunigaikštis Lanua pasigyrė buvęs vieną iškilmingą dieną “pakviestas prie karališko stalo ir atsivalgęs labai gražių puikių pietų".

Daugiau skaityti


RESTAURUOJAMŲ DVARŲ KULINARIJOS PAVELDO SAMPRATA

I. Lietuvos dvarų mitybos koncepcija

dvaruose I.1 Tautinio paveldo produktai - vienas iš svarbiausių tautos identiteto elementų  – tai mūsų kultūros tradicijos ir savitumas, ypatybės, kuriomis mes įdomūs pasauliui. Tai maisto produktai, išlikę natūra arba atitinkantys autentiškus, dokumentuotus tautos mitybos kultūrinėje tradicijoje gyvavusius tipiškus pavyzdžius, kurių sukūrimo procese yra naudojama daugiausia rankų darbas: tai tradicinių vietinių veislių augalai ir gyvūnai bei jų produktai, tai tradicinės paslaugos, kurių teikėjai yra gyvosios tautinės gyvensenos tęsėjai. Todėl svarbiausia yra išlaikyti ir išgryninti būtent šias tūkstantmečius skaičiuojančias lietuvių mitybos ir maisto gamybos tradicijas.

Skaityti daugiau

 

Tai grynai žemaitiškas valgis, kurio nemoka gaminti nei viena pasaulio tauta, nei latviai, net ir lietuviai.
Šiaurės žemaičiai šį pieno produktą vadina – kastinis, kirčiuojama pirmoji „a“
Pietų žemaičiai – taria minkščiau ir kitaip kirčiuoja kastinis – gale .

Kastinį gali pasigaminti kiekvienas žmogus, kas gali gauti tikros kaimiškos seperuotos kietos rūgščios grietinės, tikro sviesto ir tikro kaimiško rūgpienio. Tradiciniai kastinis valgomas su lupenomis virtomis bulvėmis, bet tinka kaip pagardas prie gruzdintų, keptų, troškintų bulvių, bulvinių sklindžių, bulbonų, cepelinų, virtų bulvių didžkukulių, kugelio, kukorų, ragelių ir kitokių bulvinių valgių, taip pat troškintų daržovių, žuvienos ir paukštienos valgių, virtų makaronų, ryžių, pupų ir pupelių bei žirnių...

Riebus grietinės kastinis. 5 litrus tikros kaimiškos seperuotos raugintos kietos grietinės reikia pakaitinti iki 50-60°C.  Molinį arba emaliuotą dubenį dėti į karštą vandenį (svarbiausiai – neperšildyti), dėti po šaukštą grietinės ir sukti, kol pradės darytis tirštoka masė, po to dar dėti šaukštą  grietinės, sukti visą laiką tik į vieną pusę ir taip daryti, kol bus sudėta visa grietinė.  Baigiant masė turi būti vientisa, balsvos spalvos, tirštoka, pakabinus šaukštu, ją būtų galima tik nukrėsti. Tada nulupti česnako  galvą, ant lentutės smulkiai sukapoti česnako skilteles (40g), jas apibarstyti 40g druskos, 5g cukraus, 3g maltų juodųjų pipirų ir peiliu sutrinti, kad druska, cukrus ir pipirai įgautų česnako kvapo. Prieskonius įmaišyti į kastinį. Grietinę reikia kaitinti todėl, kad kastinis ilgiau negestų.

Nuo senų senovės ant kūčių stalo pagrindinis valgis buvo kūčia (kutia, kutinys, kūtelė), gaminamas iš kviečių grūdų, kai kuriose Lietuvos vietose iš grucės (perlinių kruopų), dar anksčiau iš kviečių, pupų, žirnių ar miežių, aguonų, pasaldintų medumi ir skirtas pavaišinti į puotą pakviestoms protėvių vėlėms. Tai aukos patiekalas, dažniausiai valgomas pačių aukotojų.

ATSAKYMAI Į ŽURNALISTŲ KLAUSIMUS

Pagal kokius kriterijus nusprendžiama vieną ar kitą patiekalą vadinti nacionaliniu?

Ne nacionalinius kriterijus, o tautinius rodiklius nustačiau dar 2002 metais:
Amžiaus rodiklis. Tautiniais valgiais ir gėrimais privalo būti tie valgiai ir gėrimai, kurie Lietuvoje gaminami mažiausiai 100 metų.

Maisto produktų kilmės rodiklis. Valgiai ir gėrimai turi būti ruošiami tik iš Lietuvoje auginamų, renkamų ar kitais būdais gaunamų ir ruošiamų maisto produktų ir jų atsargų.

Istorijos rodiklis. Valgiai ir gėrimai turėtų būti minėti kulinariniuose leidiniuose arba surašyti tautotyros tyrėjų, mažiausiai prieš 100 metų.

     O juk iš tiesų ne lietuviai mokėsi iš rusų, totorių ar dar kokių besiformuojančių tautinių darinių kaip poloviečiai-poliakai (lenkai), valgių ir maisto gamybos, maisto produktų atsargų ruošimo, o atvirkščiai: klajokliai totoriai, atkakę į aukštesnio išsivystymo lygio gyvenamas vietas žemdirbystės mokėsi iš mūsų protėvių. Naujai susikūrusios tautos: slavai (rusai, poliakai, ukrainiečiai, belorusai), apsigyvenę mūsų protėvių žemėse galėjo tik perimti ir mokytis visų mitybai reikalingų dalykų iš tų, kas tai daryti mokėjo.

     Mūsų protėviai su išvystyta žemdirbyste, gyvulininkyste, valstybės valdymu, kariuomenės organizavimu, kelių tiesimu ir prekybos kelių apsauga, atsikėlę iš Antalijos (dabar Turkija), apsigyveno ir gyveno 3 tūkstančius metų iki Kristaus nuo Uralo kalnų iki Berlyno ir nuo Auksinės (Juodosios) jūros iki Sarmatų jūros Suomių įlankos.

     Slavų gentys susiformavo tik VI amžiuje po Kristaus. Totoriai sarmatų žemes pasiekė XII amžiuje, žydai į Lietuvos karalystę buvo atkelti Vytauto laikais. Todėl istoriniai lietuvių tauta mitybos dalykų iš minimų tautų nieko neišmoko (kaip negali diedukas išmokti anūko mitybos, jei dar net sūnus nėra gimęs ir duonos nevalgęs), atvirkščiai, atkakėliai (t.y. slavai, totoriai, žydai ir pan.) perėmė iš aukštesnės civilizacijos ir kultūros maisto produktų ruošimo ir gamybos būdus. Tas ypač sakytina apie žydus litvakus, gyvenusius Lietuvoje. Jie savo maistą ruošė iš Lietuvoje gaunamų maisto produktų, tik laikydamiesi Talmude nurodyto košerinio (kashrut) maisto gamybos būdų.  
     Žydams, kurie iš tiesų nėra atskira tauta, o tik arabų religinė sekta, ypač būdinga svetimų virtuvių įtaka. Vienokią virtuvę turi Ispanijos safardžiai, kitokią Vokietijos aškenaziai, dar kitokią Libijos žydai, ketvirtą Kaukazo žydai, penktą komunistinės Rusijos žydai ir t.t., ir pan. Tas virtuvių skirtumas šiandien ypač ryškiai matomas Izraelio valstybėje.

Gamybos būdo rodiklis. Patiekimo rodiklis. Vartojimo būdo rodiklis. Trumpai išvardinti neįmanoma, nes tai yra keli puslapiai skirtingų pozicijų.

Tradicinę Lietuvos tautinę virtuvę sudaro aukštosios ir žemosios virtuvių valgiai ir gėrimai.

puotaAukštąją virtuvę sudaro aukštuomenės, didikų, bajorų ir aukštųjų dvasiškių valgiai ir gėrimai. Beje, Prancūzijoje, kur XVII a. bajorija sudarė tik 1% gyventojų,  Anglijoje kur bajorų buvo 2%, Ispanijoje ir Vengrijoje - 5% bajorų (Lietuvoje net 10% bajorų!!!), jų valgiai ir gėrimai laikomi bene tikriausiais, visus griežčiausius reikalavimus atitinkantys kulinarijos paveldo pavyzdžiais. Šiandien Prancūzija, Ispanijos karalystė, Italija, Austrija, Šveicarija, Didžioji Britanija, Švedija ypač daug dėmesio skiria savo šalies kulinarijos paveldui.

Dabar svečiuojasi

Dabar svetainėje 450 svečiai (-ių) ir narių nėra

Prisijungimas

Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos ir jos padalinių rekvizitai:

LBKS
Vilniaus krašto bajorų sąjunga
Žalioji aikštė 2a, Trakų Vokė, Vilnius Antakalnio g. 76-42, Vilnius, LT-10206
Tel: 8 677 79 606
Įm. kodas 191868349
LT43 7044 060001065645
Tel. 8 699 10 571
Įm. kodas 303087198
LT53 7044 060007926372
Kauno apskrities bajorų draugija
 
Šiaulių krašto bajorų sąjunga
A. Mickevičiaus g. 19-420, Kaunas, LT-44310   Lyros g. 7-26, Šiauliai, LT-78286
Tel. 8 686 17 544
Įm. kodas:  193412561
LT70 7044 060003372983
  Tel. 8 612 14 157
Įm. kodas: 191739297

LT27 7044 060002192685
Klaipėdos krašto bajorų draugija

 
Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Panevėžio apskrities skyrius
Vilniaus g. 20, Kretinga,
LT-97104
  Vasario 16-osios 23, Panevėžys, LT-35185
Tel. 8 686 10161
Įm. 193318133
LT34 7300 0002533666


  Tel. 8 687 22 551
Įm. kodas 191828397
LT32 7044 0600 0487 9980
Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Tauragės apskrities skyrius Žemaičių bajorų draugija
Dariaus ir Girėno g. 22, LT-72251   Muziejaus g. 31, Telšiai, LT-87355

Tel. 8 699 61 116

Įm. kodas 9347364


 
Tel. 8 686 51 111
Įm.kodas 193179274
LT92 7181 700000606152
Go to top
X

Right Click

No right click