kontaktai

LIETUVOS BAJORŲ KARALIŠKOJI SĄJUNGA

   Nenusiminkite, jei iš jūsų juokiasi. Būtų daug blogiau, jei jūsų verktų...


Šiek tiek apie lietuvišką heraldiką...

herbpar1.jpg (28497 bytes)

herbpar2.jpg (22030 bytes)

herbpar3.jpg (23873 bytes)

herbpar4.jpg

Iš Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės herbų parodos, 2002-02-16


Heraldika - lot. heroldus - herbų sudarymas, aiškinimas, tyrimas. Herbas (vokiškai "Erbe" - palikimas) - valstybės, miesto, luomo, giminės skiriamasis ženklas, vaizduojamas vėliavose, monetose, antspauduose ir kt. Tai tarptautinė simbolių kalba, tautos kultūros dalis, reprezentuojanti valstybę, miestą, asmenį. Pagrindinės herbo dalys, skydas ir šalmas, yra nekeičiami. Skydas - visų herbų pagrindas, jo forma keitėsi pagal laiką. Šalmas turėjo tokią pat reikšmę kaip ir skydas, tai antroji pagrindinė herbo dalis. Herbą gali puošti įvairios figūros: heroldinės, kurias sukūrė herbų kūrėjai ir neheroldinės.
Lietuvos herbuose daugiausia paplitusios neheroldinės figūros: paukščiai, žvėrys, augalai arba karių reikmenys. Lietuviški herbai skiriasi nuo kitų tautų herbų, jie daugiau dvasinio, nei kariško pobūdžio. Visos kitos herbų dalys priklauso prie antrinės heraldikos dalykų ir jas galima keisti.
Spalvinė gama irgi turi savo reikalavimus: būdingos klasikinės spalvos ir dviejų rūšių metalas, auksas ir sidabras. Didelę reikšmę herbuose vaidina spalvos:

    • aukso arba geltona spalva reiškia kilmingumą, dorumą, protingumą,
    • sidabras ir balta spalva - džiaugsmą, skaistumą ir nekaltybę, teisingumą,
    • raudona - drąsą ir meilę,
    • mėlyna - ištikimybę, sąžiningumą,
    • juoda - liūdesį ir išmintį, išsilavinimą,
    • žalia - laisvę, grožį, džiaugsmą, sveikatą ir viltį.

Herbai pradėjo rastis Lietuvoje 13-14 amžiuje. Apsišarvavę iki galvų riteriai gaudavo savo skiriamuosius ženklus kovose su priešais. Herbus naudodavo kilmingojo luomo atstovai, juos dėdami ant skydo, šalmo, riterio apsiausto, vėliavos. Naudotus skiriamuosius ženklus iki 14 amžiaus negalima pavadinti herbais, nes jie neatitiko heraldikos reikalavimų: skydo, spalvos, nebuvo dar paveldimi. Tai buvo ženklai, iškilę iš simbolių. Jau 5 tūkstantmetyje prieš mūsų erą miestai turėjo savo ženklus.
Pirmieji herbai buvo linijiniai, vėliau juose skiriamieji ženklai pradėti spalvinti ir rėminti į herbo skydą. Tai buvo dažniausiai herbai su strėlės motyvu. Kita herbų grupė buvo lenkų herbai, kuriuos ir turi dabar išlikę bajorų palikuonys. Šie herbai turi pavadinimus. Lenkų kilmingieji stodavo į karą po viena vėliava. Vienos srities bajorai į savo herbus dėdavo tos srities vėliavos ženklą. Taip atsirado daug giminių, turinčių vieną herbą. Amžių ir istorijos bėgyje herbai keitėsi, Lietuvos bajorai, priimdami lenkų herbus, juos papildydavo savo figūromis, pakeisdavo pavadinimus.

Įvairios nuorodos, susijusios su Lietuvos bajorija, internete
  • Michael Subritzky (h.Kusza, rašytojas ir istorikas, gyvena Naujoje Zelandijoje), straipsnis apie LBKS, lenkų genealogijos draugija Amerikoje.

  • Svetainėje "Europos karališkos šeimos nariai II pasaulinio karo metais" ( European Royalty during World War II), teigiama, kad 1918 m. Lietuvos Taryba išrinko Lietuvos karaliumi Wilhelmą Karlą Urachą, pateikiami jo palikuonių sąrašas.

Vanda Daugirdaitė - Sruogienė "Lietuvos istorija", Vilnius, 1990 m.:

"Vokiečiai, pasirašę su rusais taikos sutartį Lietuvos Brastoje, 1918 m. kovo 23 d. sąlygiškai pripažino Lietuvos nepriklausomybę, tik dar reikalavo, kad Lietuva jungtųsi į glaudžią sąjungą su Vokietija. Pagaliau dalis Tarybos atstovų (patariami A.Voldemaro ir M.Yčo) liepos 13 d. sumanė kviesti Lietuvos karaliumi - Mindaugo II vardu - vienos nežymios Vokietijos valstybėlės - Viurtembergo grafą Vilhelmą Urachą. Šis ruošėsi kopti į Gedimino sostą. Tačiau kairioji Lietuvos tarybos grupė (M.Biržiška, S.Kairys, St.Narutavičius ir J.Vileišis) griežtai protestavo prieš Uracho kvietimą neatsiklausus Steigiamojo Seimo ir šis iš Tarybos pasitraukė."

Įvairūs heraldikos, genealogijos ir bajorystės tinklapiai:  

Kiti šaltiniai apie heraldiką:

Bostone (JAV) išleistos Lietuvių Enciklopedijos antrajame tome (1954, p.442) rašoma, kad Jonas Gediminas-Beržanskis Klausutis 1930 metais išleido genealoginę studiją "Lietuvių heraldika", kurios antroji laida išėjo 1932 m.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Dabar svečiuojasi

Dabar svetainėje 156 svečiai (-ių) ir narių nėra

Prisijungimas

Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos ir jos padalinių rekvizitai:

LBKS
Vilniaus krašto bajorų sąjunga
Žalioji aikštė 2a, Trakų Vokė, Vilnius Antakalnio g. 76-42, Vilnius, LT-10206
Tel: 8 677 79 606
Įm. kodas 191868349
LT43 7044 060001065645
Tel. 8 699 10 571
Įm. kodas 303087198
LT53 7044 060007926372
Kauno apskrities bajorų draugija
 
Šiaulių krašto bajorų sąjunga
A. Mickevičiaus g. 19-420, Kaunas, LT-44310   Lyros g. 7-26, Šiauliai, LT-78286
Tel. 8 686 17 544
Įm. kodas:  193412561
LT70 7044 060003372983
  Tel. 8 612 14 157
Įm. kodas: 191739297

LT27 7044 060002192685
Klaipėdos krašto bajorų draugija

 
Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Panevėžio apskrities skyrius
Vilniaus g. 20, Kretinga,
LT-97104
  Vasario 16-osios 23, Panevėžys, LT-35185
Tel. 8 686 10161
Įm. 193318133
LT34 7300 0002533666


  Tel. 8 687 22 551
Įm. kodas 191828397
LT32 7044 0600 0487 9980
Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Tauragės apskrities skyrius Žemaičių bajorų draugija
Dariaus ir Girėno g. 22, LT-72251   Muziejaus g. 31, Telšiai, LT-87355

Tel. 8 699 61 116

Įm. kodas 9347364


 
Tel. 8 686 51 111
Įm.kodas 193179274
LT92 7181 700000606152
Go to top