kontaktai

LIETUVOS BAJORŲ KARALIŠKOJI SĄJUNGA

<<O>> Neskubėkite savęs graužti dėl kiekvienos smulkmenos - už jus tai padarys kiti.

"Palaiminti persekiojami dėl teisumo: jų yra dangaus karalystė." (Mt 5, 10)

Netekome mons. Jono Gedvilos (1922-VIII-3 - 2013-VII-29). Spaudoje apie šį gerumo ir meilės dvasios galiūną užtikome tik keletą trumpų ir lakoniškų eilučių. Todėl su mielu skaitytoju norisi pasidalinti daugiau apie nueitą mons. Jono Gedvilos dvasinio gyvenimo kelią. Dėl amžiaus skirtumo negalėjau būti jo bendražygiu ir draugu, bet Gerojo Kūrėjo dėka pirmuosius sąmoningo kataliko žingsnius žengiau prisiliesdamas ir širdimi pajausdamas Monsinjoro gerumą ir dvasinį iškilumą.

Monsinjoras Jonas Gedvila gimė Žemaičių bajorų šeimoje, Maldenių km. Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijoje. Buvo bajoriško herbo „Jelita“ atstovas. Kaip teigiama nekrologe, Monsinjoras buvo nusipelnęs Klaipėdos miestui žmogaus, bet manyčiau , kad skaitytojas nesutiktų su šiuo teiginiu apie neeilinio dvasingumo asmenybę ir tikrai pasijustų gerąja žodžio prasme įžeistas: jį nusipelniusiu žmogumi turi visišką teisę vadinti kiekvienas Žemaitijos kampelis, kur tik velionio prisiliesta ir būta. Tai Mažeikiai, Plungė, Klaipėda, Adakavas, Žygaičiai, Šilutė, Rietavas Tauragė ir, žinoma, Kaltinėnai, Šilalės raj., bajorų Gedvilų amžino poilsio vieta. O kur dar Joniškio gimnazija, gražiausi tyros jaunystės metai, draugai, svajonės ir likimai...
Monsinjoro Jono Gedvilos nueitas gyvenimo kelias ryškiausia šviesa degė Kalno Pamokslo palyginimų ir palaiminimų dvasios šviesoje. Jam buvo gerai žinoma vargdienio dvasia pokario žmoguje.

Žmoguje, kuris jautėsi tremtiniu savo tėvynėje, užvaldytoje svetimųjų jėgų, ir tiesioginio žodžio prasme ištremtų toli nuo gimtų namų bei pasmerktų vergiškai daliai. Pažino Monsinjoras suėmimo, teismų, tremties, alkio ir bado, žmogiško orumo vertės išniekinimą, sekinančio darbo prakaito kartėlį ne iš vadovėlių, ar pakeleivio pasakojimų, bet savo gyvenimo pavyzdžiu kartu su kitais pasmerktaisiais tolimo krašto šaltyje ir tėvynės ilgesyje. Kalėjo Monsinjoras Komijoje už „antitarybinę veiklą“ (1953m.-1956m.), bet iš lagerių sugrįžo ne palaužtas, o sustiprėjęs.
Jei apsigyvena žmoguje Tikėjimas, Viltis ir Meilė, jų išplėšti iš nepavergto žmogaus širdies ir proto net paties piktojo misija yra neįmanoma ir pasmerkta visiems laikams.

Į Tauragę, mano vaikystės ir brandos miestą, Monsinjoras atvyko 1978 m. Su Jo atvykimu prasidėjo dvasinis Tauragės parapijos atgimimas. Buvo tvarkoma bažnyčia, atnaujinami ir naujai puošiami altoriai. Kunigai „neformatai“ sovietiniam režimui Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius, Jonas Kauneckas ir kiti buvo dažni keliaujantys svečiai - pamokslininkai Tauragės bažnyčioje. Saugumo ir sovietinės valdžios įspėjimai, grąsinimai ir baudos Monsinjorą, atrodė, laikė nepajudinamą lyg uola. Grėsmių ir persekiojimo pavojų akivaizdoje pasižymėjo romumu ir taikingumu. Mylėjo vaikus ir jaunimą. Taikė moderniausias katechizavimo priemones. Po Šv. Mišių neskubėdavo užsidaryti grotuotos klebonijos pastate. Jaunimą ir vaikus pakvietęs į bažnyčios vidurį, vaikščiodamas nuo vieno prie kito, pasakodavo įvairias Šv. Rašto istorijas ir nutikimus, kviesdamas susimąstyti ir daryti išvadas pikto ir bedieviško pasaulio akivaizdoje.

Kiekvienas žmogus esame apdovanoti dažnai ne vienu talentu. Talentas mylėti, įsiklausyti ir suprasti artimo vargus bei rūpesčius švietė Monsinjoro asmenyje. Turėjo dovaną kalbėti į visus, o tie visi jausdavo lyg būtų kalbama asmeniškai tik jam vienam, kreiptąsi asmeniškai tik į jį. Turėjo dovaną įžvelgti bei nujausti ateities įvykius. Kartą mano mamai užėjus į zakristiją užsakyti Šv. Mišių lyg tarp kitko pasakė: „Man atrodo, jūsų sūnus bus kunigas“. Nors tam motinos sūnui tuo metu buvo vos 13 metų... Buvo aktyvus Fatimos stebuklo gerbėjas ir skleidėjas. Tikėjo ir laukė Rusijos atsivertimo. Juk su šiuo stebuklu siejosi Lietuvos ir kitų pavergtų tautų laisvės likimas, kuris netruko išsipildyti su kaupu. Tauragėje Monsinjoras neteko savo mylimos mamos. Pašarvota Mama buvo Tauragės bažnyčioje, o į amžino poilsio vietą išlydėta į Kaltinėnus. Šią gedulingą kelionę kiek daugiau kaip prieš 30 metų prisimenu buvus lyg vakar: Šv. Mišias Kaltinėnų bažnyčioje, graudulingai ir be perstojo pliaupiantį lietų, aptemusį ir liūdintį dangų bei vėliau palaidojimo vietą. Pirmą kartą pamačiau ir supratau, kad tai neeilinė Žemaitijos žemės bajoriškos šeimos amžino poilsio vieta. Į kapą reikėjo patekti pro duris ir leistis į požemį. Ten išvydome bajorų Gedvilų šeimos protėvių karstus suguldytus į meniškai dekoruotas erdves po skliautais.

Deja, neužtruko ilgai Monsinjoro tarnystės kelias Tauragės bažnyčioje. Prabėgo, praūžė tie keleri metai lyg vėjas, lyg uraganas ir, pamenu, kaip vėlų 1981 m. rudenį gausiai susirinkę parapijiečiai su skaudančia širdimi išlydėjome Monsinjorą į Mažeikių parapiją. Atlydėjus į Mažeikius ir jau atsisveikinant išgirdau Monsinjoro palaiminimą ir padrąsinimą. Neklausiamas ir neprašomas jis pasakė: “ Egidijau, jei būsi kunigu, būk jėzuitu“. Supratau, kaip jis vertino šį vienuolių ordiną, kuris ypatingu būdu pasišventęs švietimui ir jaunimo sielovadai. Monsinjoras jautė, kiek daug dvasinių jėgų reikės įdėti kol bus atkurta ir atstatyta per ilgus dešimtmečius pikto ir negailestingo priešo griauta, deginta ir naikinta Lietuva.

Kaip Mozė, atvedęs savo tautą į pažadėtąją žemę, nekirto Jordano upės, o pasiliko kitoje upės pusėje, taip ir Tu, Monsinjore Jonai, buvai kartu su mumis gyvenimo ir tikėjimo kelionėje į Žemaičių Krikšto 600 Jubiliejinių Metų iškilmes, bet pasilikai kitame, jau anapusinio pasaulio krante.
Ilsėkis Ramybėje!


Kun.Egidijus Arnašius
Airijos Lietuvių Sielovada

Artimiausi įvykiai

Nėra renginių

Dabar svečiuojasi

Dabar svetainėje 302 svečiai ir narių nėra

Prisijungimas

Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos ir jos padalinių rekvizitai:

LBKS
Vilniaus krašto bajorų sąjunga
Žalioji aikštė 2a, Trakų Vokė, Vilnius Antakalnio g. 76-42, Vilnius, LT-10206
Tel: 8 677 79 606
Įm. kodas 191868349

LT43 7044 060001065645

Tel. 8 699 10 571
Įm. kodas 303087198
LT53 7044 060007926372
 
 
Šiaulių krašto bajorų sąjunga
    Lyros g. 7-26, Šiauliai, LT-78286
    Tel. 8 612 14 157
Įm. kodas: 191739297

LT27 7044 060002192685
Klaipėdos krašto bajorų draugija

 
Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Panevėžio apskrities skyrius
Vilniaus g. 20, Kretinga,
LT-97104
  Vasario 16-osios 23, Panevėžys, LT-35185
Tel. 8 686 10161
Įm. 193318133
LT34 7300 0002533666


  Tel. 8 687 22 551
Įm. kodas 191828397
LT32 7044 0600 0487 9980
Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Tauragės apskrities skyrius Žemaičių bajorų draugija
Dariaus ir Girėno g. 22, LT-72251   Muziejaus g. 31, Telšiai, LT-87355

Tel. 8 699 61 116

Įm. kodas 9347364


 
Tel. 8 686 51 111
Įm.kodas 193179274
LT92 7181 700000606152
Go to top
X

Right Click

No right click