Vilniaus rotušėje rugsėjo 3 d. pristatyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleista Edvardo Čapskio knyga „Sibiriečio atsiminimai“. Renginį moderavo knygos redaktorė Irena Stankevičienė, dalyvavo mokslinė knygos konsultantė, habilituota mokslų daktarė, profesorė Tamara Bairašauskaitė, Marianos Veriovkinos draugijos vadovė Sandra Dastikienė, knygos vertėjas Kazys Uscila.

Vilniaus rotušės vadovas Perlis Vaisieta pasveikino susirinkusiuosius prancūzų poeto Polio Eliuaro eilėmis, pakvietė pasiklausyti pianisto Roko Zubovo ir violončelininko Glebo Pyšniako atliekamos muzikinės programos. Skambėjo Jurgio Juozapaičio „Nostalgija“ violončelei ir fortepijonui, Mečislovo Vainbergo „Sonatos“ violončelei ir fortepijonui pirma dalis ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Preliudas h-moll“. Pianistas R. Zubovas, primindamas kūrinių artimumą pristatomos knygos temai,  atskleidė įdomų faktą: „Preliudo pagrindinei melodijai Čiurlionis panaudojo 1863 m. sukilėlių giesmę“.

Rugsėjo 3 d. 19 val. Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31) įvyks Edvardo Čapskio knygos „Sibiriečio atsiminimai“ pristatymas. Knygą išleido Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Vertimą ir leidybą parėmė Lenkijos institutas, Kultūros ministerija, Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga, Marianos Veriovkinos draugija.

Kilusio iš senos Pomeranijos giminės Huten-Čapskių, autentiški grafo Edvardo Čapskio (1819–1888) atsiminimai atspindi Abiejų Tautų Respublikos aristokratijos likimą, priešinimąsi Rusijos imperijos režimui, paramą 1863–1864 m. sukilimui, represijas jį nuslopinus. Tai vertingi apmąstymai apie to meto visuomenę, politiką, tremtinių kasdienybę, tikėjimą, kuris autorių nuo nevilties gelbėjo sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis.

Š. m. birželio 12 d. Vilniaus Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje vyko šventinis renginys, skirtas Lietuvos heraldikos tradicijos įtraukimui į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą paminėti.

Heraldinė praktika šiuo metu patiria atgimimą, ji domina specialistus, mokslininkus, menininkus, šeimas ir įvairias bendruomenes visoje šalyje. Herbas – tai tapatybės, konsolidavimo ir komunikacijos ženklas, atveriantis daugybę simbolinių sluoksnių: valstybingumo, vietos, bendruomenės, giminės ar asmens istoriją, išlaikomas įvairias tradicijas ir papročius, unikalią gamtą, meninį paveldą ir kt.

Dalinamės kėdainiečių įspūdžiais iš Griunvaldo. Labai malonu ir džiugu matyti, kad fotografuojamasi prie paminklinio akmens, kuris sukurtas ir pastatytas Žalgirio mūšio lauke Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos iniciatyva.