Gerbiamieji senatoriai,
Kviečiu Jus į Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Senato posėdį, kuris įvyks 2025 m. vasario 1 d. 12.00 val. Kaune, Best Western viešbutyje „Santaka“ (J. Gruodžio g. 21). Dalyvių registracija nuo 11 30 val.
SENATO DARBOTVARKĖ
Gediminas Žoromskis
Dienraščio „Draugas“ (JAV) šeštadieninis meno, literatūros, mokslo priedas „Kultūra“, 2025 m. sausio 4 d.
Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (LBKS) šiemet mini atkūrimo 30-ąsias metines. Dabar Sąjungoje – per 4600 legitimuotų Lietuvos bajorų iš daugiau kaip 600 bajoriškų giminių. Ji – tarpukaryje veikusios ir sovietmečiu uždraustos Lietuvos bajorų draugijos, savo veiklą pradėjusios 1928 m. vasario 16 d., tiesioginė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) bajoriškų kultūros vertybių ir tradicijų puoselėtoja.
Bajoriška dvasia atgijo Raudondvario dvare: pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo surengtas išskirtinis renginys
Pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo Raudondvario dvare įvyko įspūdingas renginys „Bajoriška medžioklė su varovais“, skirtas paminėti Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos įkūrimo 30-ąsias metines. Šis renginys, organizuotas Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos, tapo simboliniu tiltu tarp praeities ir dabarties, įprasminant Lietuvos istoriją ir kultūrą.
Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos 30-mečio šventėje, kuri įvyko rugsėjo 14 d. Gelgaudiškio dvare, dalyvavo bajorai iš visų Sąjungos kraštų, iš viso per 170 svečių. Penkiose menėse buvo eksponuojami bajorų menininkų kūriniai ir autorinės knygos, solidžiai pristatyta LBKS, taip pat penkių LBKS kraštų (Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Tauragės, Vakarų Lietuvos) istorija.
Plačiai pripažinta talentinga dailininkė, LBKS Vilniaus krašto narė, herbo Ostoja bajorė Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė asmenine iniciatyva, Panevėžio miesto šventės metu, oficialiai savo gimtajam miestui įteikė dovaną – net 150 savo kūrinių. Prieš tai solidžios kolekcijos „Mano Lietuva“ darbai buvo eksponuojami Lietuvos ir užsienio šalių parodų salėse.
Didžiąją kolekcijos dalį sudaro akvarelės ir tapybos darbai, už kuriuos tapytoja pelnė ne vieną reikšmingą apdovanojimą, tarp kurių – Dr. Genovaitės Kazokienės ir Australijos lietuvių bendruomenės vaizduojamojo meno fondo premija, skirta „Už geriausią kūrinį lietuviška tematika“ (2005 m.), Čikagos (JAV) M. K. Čiurlionio galerijos įsteigta pirmoji Teofilio Petraičio premija, skirta „Už Lietuvos istorinių temų vaizdavimą tapyboje ir akvarelėje“ (2009 m.).
