kontaktai

LIETUVOS BAJORŲ KARALIŠKOJI SĄJUNGA

<<O>> Neskubėkite savęs graužti dėl kiekvienos smulkmenos - už jus tai padarys kiti.

Paežerių dvaras – Augustavas – Vygrių vienuolynas – Jotvingių sodyba – Seinai
2016.05.20-21.

     Saulėtą šiltą penktadienio rytą rinkomės Lukiškių aikštės užnugaryje. Septintą valandą ryto pajudėjome iš aikštelės. Taip prasidėjo kelionė į Vygrių vienuolyną Lenkijoje.
      Autobusas geras, kompanija nedidelė, bet labai šauni, ekskursijos planas viliojantis. Ko daugiau reikia? Ogi gero oro! O oras, patikėkit, pasitaikė kaip reta puikus!

     Kadangi tai gegužės mėnesio antra pusė, gamta yra nuostabiai žalia ir aplink žydi viskas, kas tik gali žydėti:  alyvos, pienės, ievos, rapsai, akacijos. Taigi vaizdai už lango džiugino akį ir gaivino sielą.

PaežeriaiApie dešimtą valandą privažiuojame Sūduvos regiono puošmeną ir pasididžiavimą – 1799 metais klasicizmo stiliumi pastatytą Paežerių dvarą ir dvaro sodybą. Parkas užima 12 ha. Tai viena gražiausių išlikusių rezidencijų Lietuvoje, klasicizmo epochos kūrinys, prancūzų turisto lūpomis įvardintas kaip Paryžiaus rūmų atspindys, mažasis Paryžius. Dvaro ansamblis 1992 m. įtrauktas į saugojamų objektų sąrašą kaip respublikinės reikšmės kultūros vertybė ir vertinamas kaip vienas raiškiausių perėjimo iš baroko į klasicizmą laikotarpio dvarų sodybinių ansamblių Lietuvoje. Nuo 2010 metų čia Vilkaviškio rajono Suvalkijos kultūros centras.

Išklausėme dvaro gidės pasakojimą apie tai, kaip viskas buvo sunykę ir kokius kelius praėjo, kol pasiekė tai, ką dabar matome. Papasakojo apie ledainę, muziejaus eksponatus, planuojamus renginius. Dvaras gegužės 20 dieną dar nebuvo atidarytas. Iškilmingas atidarymas su koncertu turėjo įvykti kitą dieną, šeštadienį. Taigi supratome, kad čia dar teks atvažiuoti. Pasidžiaugę vaizdu iš Belvederio 17 metrų aukščio bokšto, apžiūrėję ežero pakrantę, šešiese apkabinę storulį senolį ąžuolą, greit greit išgėrę skanios kavutės kavinėje šalia dvaro, sulėkėme į autobusą ir patraukėme link Lenkijos.

DauspudaGeras oras ir graži gamta palaikė puikią nuotaiką. Gidė laiks nuo laiko papasakodavo įdomių istorinių faktų. Pakeliui į Augustavą apie pusę dvyliktos (lenkų laiku) privažiavome tvarkinga solidžia tvora aptvertą teritoriją. Pasirodo, tai Dauspūdos dvaras. Tiksliau čia kažkada buvo gražus, didelis, turtingas, ūkiškai puikiai tvarkomas, klestintis dvaras. Angliško neogotikinio maketasstiliaus rūmus 1820-1827 metais pastatė italų architektas Piotr Bosi. Užsakovas Liudvikas Mykolas Pacas. 1815-1821 metais grafas į savo dvarą pakvietė 500 škotų, kurie turėjo mokinti modernaus žemės ūkio paslapčių ir kitų amatų. Mokino kaip pereiti prie sėjomainos ir skatino auginti bulves. 1831 metais žlugus sukilimui, grafas turėjo emigruoti, todėl kad rėmė sukilimą. Visas turtas buvo konfiskuotas carinės valdžios. Viskas nugyventa, išparduota, išplėšta, sunaikinta, išdraskyta, net po plyta išnešiota ir parduota! Dabar likęs tik rūmų portikas ir vienas iš bokštų. Bet net tai, kas dabar likę, parodo kokie elegantiški ir įspūdingi buvo rūmai.
Prie vartų įsikūręs tik šiais metais atidarytas informacinis turizmo centras. Ten stikliniame akvariume stovi didelis rūmų maketas.

jotvingiaiSusirinkę į autobusą dar ilgai aptarinėjame tai, ką matėme. Toliau keliaujame į Žygimanto Augusto miestą Augustavą, kurortinį Lenkijos miestą įsikūrusį tarp 3 ežerų. Skaisčiai šviečianti saulė pranašauja malonų pasiplaukiojimą „Jotvingių“ laivu Augustavo kanalais. Laivas pastatytas medinis, išpuoštas įvairia jotvingių atributika, personalas apsirengęs autentiškais jotvingių rūbais. Pasiplaukiojimo gidė stengiasi kalbėti lietuviškai. Tai labai džiugino. Nuplaukėme iki šliuzo. Įplaukėme, uždarė vartus, nuleido vandenį 2,5 metro o po to vėl tiek pat pakėlė. Parodė kaip veikia visa ši kanalų sistema. Toliau plaukiojome kanalais. Kanalai pilni gulbių, o pakrantėse matėsi gulbių lizdai. Gaivus vėjas taršė plaukus. Akys siurbė vaizdus. Kas buvo jau ištroškęs kavos, laive galėjo pasivaišinti kava.
Pasiplaukiojimas buvo ramus ir gaivus. Laivo gidė visą laiką pasakojo ir rodė įsidėmėtinas vietas pakrantėje. Prisišvartavus laivui visi nukulniavome į kavinę „Po obelim“. Ten mūsų jau laukė gardūs sotūs pietūs. Po tokių pietų laivas matyt būtų nuskendęs, - svorio būtų neatlaikęs.

     Augustave trumpai pasivaikščiojame pakrante, kavinėje nusiperkame stiklainiuose marinuotos žuvies seliavos, užeiname į parduotuvę pirkiniams bendrai vakarienei. bažnyčiaiTada važiuojame į Augustavo priemiestį Studzienična, kuriame mėgdavo lankytis Jonas Paulius II. Aplankysime popiežiaus pamėgtą koplyčią su 1995 m. karūnuotu Studzieničnos Madonos paveikslu. Grožimės vaizdu į ežerą, apsišlakstome stebuklingu vandeniu akis, apžiūrime koplyčią, pasigrožime neįprastu interjeru vietos parapijos bažnyčioje. Nusiperkame vieną kitą siuvenyrą ir važiuojame toliau.

Nuo šio momento mūsų laukia siurprizas. Jau buvome pastebėję, kad gidė pradėjo mus skubinti. Kažkaip paslaptingai sako, kad mes pavėluosime kažkur? Važiuojame į kažkokius laukus. Matosi per laukus vingiuojantys naujai išasfaltuoti keliukai. Pasiklystame. Tada vietinis gyventojas mums parodo tikrą kelią ir galų gale mes randame tą dvarą. Pasirodo mes ieškome Česlovo Milošo tetos sodybos.

     Ji viškai naujai atstatyta. Ten vyksta įvairūs edukaciniai projektai. Renkasi vaikų, jaunimo, suaugusių  įvairūs būreliai. Atvyksta šeimos įvairioms programoms. Geras oras turi daug privalumų. Visą laiką galime klaidžioti lauke, klausyti gidės pasakojimo ir apžiūrinėti padarytas skulptūras bei kitus edukacinių projektų metu sukurtus dalykus - kreivajį tiltą, virvių sieną ir t.t. Pakviesti į namą pasižiūrime filmą, kur Česlovas Milošas pasakoja apie Lietuvą, apie vietas, kurios jam buvo labai brangios. Tada apžiūrime visą pastatą. Jis puikiai atstatytas. Erdvės šiek tiek praplėstos, įrengti rūsiai. Tualetų įrengta labai daug tiek rūsiuose, tiek kituose aukštuose, jie iš kokybiškų medžiagų ir šiuolaikiniai.  Matosi, kad visur verda gyvenimas. Tos sodybos atstatymui, restauravimui bei įrengimui buvo panaudota apie 8 mln. eurų.

     Viską apžiūrėję jau lekiame link Vygrių, į Kamaldulių vienuolyną. Jis stūkso nacionaliniame parke, apsuptas vaizdingų ežerų. Kažkada vienuolynas buvo saloje. Tačiau savo laiku salos buvo sujungtos ir dabar gavosi pusiasalis. Atvažiuojame į vienuolyną vakarėjant. Saulės oranžnis rutulys žaidžia ežero paviršiuje. Nuostabiai ramus, šiltas, šviesus vakaras. Mūsų laukia eremai - tai maži vienuolių kamaldulių nameliai su uždaru kiemu ir darželiu, kuriuose jie gyveno po vieną. Nameliai šviesūs, minimalistiškai įrengti, tačiau yra visi būtini dalykai. Devintą valandą vakaro kas nori, ateina lauke prie stalo į suneštinę vakarienę. Net uodai nepuola mūsų linksmos šaunios kompanijos.

VygriųNaktis praeina ramiai. Tie bajorai, kurių kambarių langai žiūrėjo į ežero pusę, galėjo pasidžiaugti gervių šokiu, elegantiškomis stirnomis, varlių kurkimu, lakštingalų čiulbėjimu ir nuostabiu ryto vaizdu. Pusryčiai buvo gražiai tvarkingai įrengtoje valgykloje, maisto pasirinkimas gausus. Skaniai pavalgę, turėjome ekskursiją po barokinio stiliaus Kamaldulių vienuolyną. Kamalduliai - katalikų vienuolių ordinas, benediktinų ordino šaka, susikūrė apie 1012 metus Italijoje.
Vygriai – legendinis LDK valdovų medžioklės dvaras, kurio žemes Jonas Kazimieras Vaza užrašė 1667 m. iš Italijos atvykusiems kamaldulių vienuoliams. Pradžioje vienuolynas buvo Vygrių ežero saloje, vėliau sujungta su krantu. Paskutinio vizito į Lenkiją metu vienuolyne gyveno  popiežius Jonas Paulius II.  
Nulipame žemyn iš vienuolyno prie ežero, sulipame į laivą ir plaukiame į Vygrių ežerą. Jis užima 2000 ha ir yra 73 metrų gylio. Į ežerą įteka Juodoji Ančia, kerta visą ežerą ir išteka tolyn. Laive mėgaujamės kava ir Jono Pauliaus pyragėliu.

     Grįžtame į krantą, sočiai skaniai pietaujame ir išvažiuojame Punsko link į Petro Lukoševičiaus pastatytą Prūsų – Jotvingių gyvenvietę.
Gidei pasakius, kad ten būsime apie porą valandų, visas autobusas suūžia kaip bičių avilys - ką mes ten tiek laiko veiksime? Nereikia tiek ilgai! Gidė mandagiai pasiūlo - jei nepatiks, tai susirenkame po pusvalandžio ir išvažiuojame. Taigi, gavosi taip, kad mes ten išbuvome dvi su puse valandos ir net neskubėjome išvažiuoti. Geras oras tikrai leido džiaugtis visais malonumais. Sodybos šeimininkas nesustotamas pasakojo ir pasakojo įvairiausius faktus, istorikų pastebėjimus, mokslininkų atradimus ir bėrė kaip iš gausybės rago įdomias istorijas. Mes uždavinėjome įvairiausius klausimus, o jis išsamiai į juos atsakinėjo.
      Čia galima apžiūrėti įdomius akmeninius statinius, baseiną su istoriniais simboliais, originalius medinius namelius, medinę pilį, akmenis-aukurus, akmenis su įvairiais įrašais, jotvingių ženklais, runomis, riterių, vaidilų pertretais. Visa didžiulė sodyba sukurta ir pastatyta keturių žmonių jėgomis.

     Išvykti visiškai nesinorėjo. Susėdome ant akmenų, suoliukų, rastų aplink gražiai įrengtą laužavietę ir džiaugėmės ramybe, kuri dvelkė iš visos aplinkos. Dingo skubėjimas, sustojo laikas ......  Mojavome ir šaukėme visi ačiū. Kažkaip gera buvo. Daug įdomybių Petras žino, įdomu būtų dar kartą ten nuvažiuoti.

     Išvykome į Seinus. Čia sustojome labai trumpam. Miesto teisės Seinams suteiktos 1563 metais.  Šis miestas visą laiką buvo lietuvybės puoselėtojas. 1602 metais domininkonai  įsteigia spaustuvę, kurioje 1863 metais buvo išspausdintas pirmas šiame krašte lietuviškas leidinys. 1829 metais kunigų seminarijoje iš 25 mokinių 21 buvo lietuvis. Tarp jų V.Kudirka, V.Mykolaitis-Putinas, M.Gustaitis. 1918 metais įsteigta lietuviška "Žiburio" gimnazija. Viena iš ryškiausių šio krašto asmenybių lietuvių poetas ir Seinų vyskupas A.Baranauskas. Jis palaidotas Seinų bazilikoje. Šiais laikais čia - lietuvybės salelė didžiulėje Lenkijoje.  2005 metais vėl įkurta "Žiburio" mokykla.
      Apžiūrėjome katedrą, vienuolyną, paminklą iškiliam lietuviui ir tada jau pasukome link Lietuvos.
Kelionė pavyko. Nebuvo skubėjimo, lėkimo. Galėjome ramiai apžiūrėti objektus, džiaugtis vaizdais, gamta ir pukiomis gidės žiniomis.

Daiva Rūta Vadauskaitė, h. Ostoja (remtasi Vikipedijos šaltiniais). Nuotraukos autorės.

 

Artimiausi įvykiai

Nėra renginių

Dabar svečiuojasi

Dabar svetainėje 138 svečiai ir narių nėra

Prisijungimas

Vilniaus krašto bajorų sąjunga
Šiaulių krašto bajorų sąjunga
Antakalnio g. 76, Vilnius, LT-10206 Lyros g. 7-26, Šiauliai, LT-78286
Tel. 8 699 10 571
Įm. kodas 303087198
LT53 7044 060007926372
Tel. 8 612 14 157
Įm. kodas: 191739297

LT27 7044 060002192685
Klaipėdos krašto bajorų draugija

 
Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Panevėžio apskrities skyrius
Vilniaus g. 20, Kretinga,
LT-97104
  Vasario 16-osios 23, Panevėžys, LT-35185
Tel. 8 686 10161
Įm. 193318133
LT34 7300 0002533666


  Tel. 8 687 22 551
Įm. kodas 191828397
LT32 7044 0600 0487 9980
Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Tauragės apskrities skyrius Žemaičių bajorų draugija
Dariaus ir Girėno g. 22, LT-72251   Muziejaus g. 31, Telšiai, LT-87355

Tel. 8 699 61 116

Įm. kodas 9347364


 
Tel. 8 686 51 111
Įm.kodas 193179274
LT92 7181 700000606152
Go to top
X

Right Click

No right click