Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos 30-mečio šventėje, kuri įvyko rugsėjo 14 d. Gelgaudiškio dvare, dalyvavo bajorai iš visų Sąjungos kraštų, iš viso per 170 svečių. Penkiose menėse buvo eksponuojami bajorų menininkų kūriniai ir autorinės knygos, solidžiai pristatyta LBKS, taip pat penkių LBKS kraštų (Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Tauragės, Vakarų Lietuvos) istorija.

Plačiai pripažinta talentinga dailininkė, LBKS Vilniaus krašto narė, herbo Ostoja bajorė Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė asmenine iniciatyva, Panevėžio miesto šventės metu, oficialiai savo gimtajam miestui įteikė dovaną – net 150 savo kūrinių. Prieš tai solidžios kolekcijos „Mano Lietuva“ darbai buvo eksponuojami Lietuvos ir užsienio šalių parodų salėse.

Didžiąją kolekcijos dalį sudaro akvarelės ir tapybos darbai, už kuriuos tapytoja pelnė ne vieną reikšmingą apdovanojimą, tarp kurių – Dr. Genovaitės Kazokienės ir Australijos lietuvių bendruomenės vaizduojamojo meno fondo premija, skirta „Už geriausią kūrinį lietuviška tematika“ (2005 m.), Čikagos (JAV) M. K. Čiurlionio galerijos įsteigta pirmoji Teofilio Petraičio premija, skirta „Už Lietuvos istorinių temų vaizdavimą tapyboje ir akvarelėje“ (2009 m.).

Vilniaus rotušėje rugsėjo 3 d. pristatyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleista Edvardo Čapskio knyga „Sibiriečio atsiminimai“. Renginį moderavo knygos redaktorė Irena Stankevičienė, dalyvavo mokslinė knygos konsultantė, habilituota mokslų daktarė, profesorė Tamara Bairašauskaitė, Marianos Veriovkinos draugijos vadovė Sandra Dastikienė, knygos vertėjas Kazys Uscila.

Vilniaus rotušės vadovas Perlis Vaisieta pasveikino susirinkusiuosius prancūzų poeto Polio Eliuaro eilėmis, pakvietė pasiklausyti pianisto Roko Zubovo ir violončelininko Glebo Pyšniako atliekamos muzikinės programos. Skambėjo Jurgio Juozapaičio „Nostalgija“ violončelei ir fortepijonui, Mečislovo Vainbergo „Sonatos“ violončelei ir fortepijonui pirma dalis ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Preliudas h-moll“. Pianistas R. Zubovas, primindamas kūrinių artimumą pristatomos knygos temai,  atskleidė įdomų faktą: „Preliudo pagrindinei melodijai Čiurlionis panaudojo 1863 m. sukilėlių giesmę“.

Š. m. birželio 12 d. Vilniaus Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje vyko šventinis renginys, skirtas Lietuvos heraldikos tradicijos įtraukimui į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą paminėti.

Heraldinė praktika šiuo metu patiria atgimimą, ji domina specialistus, mokslininkus, menininkus, šeimas ir įvairias bendruomenes visoje šalyje. Herbas – tai tapatybės, konsolidavimo ir komunikacijos ženklas, atveriantis daugybę simbolinių sluoksnių: valstybingumo, vietos, bendruomenės, giminės ar asmens istoriją, išlaikomas įvairias tradicijas ir papročius, unikalią gamtą, meninį paveldą ir kt.