Atributika

Heraldika - lot. heroldus - herbų sudarymas, aiškinimas, tyrimas. Herbas (vokiškai "Erbe" - palikimas) - valstybės, miesto, luomo, giminės skiriamasis ženklas, vaizduojamas vėliavose, monetose, antspauduose ir kt. Tai tarptautinė simbolių kalba, tautos kultūros dalis, reprezentuojanti valstybę, miestą, asmenį. Pagrindinės herbo dalys, skydas ir šalmas, yra nekeičiami. Skydas - visų herbų pagrindas, jo forma keitėsi pagal laiką. Šalmas turėjo tokią pat reikšmę kaip ir skydas, tai antroji pagrindinė herbo dalis. Herbą gali puošti įvairios figūros: heroldinės, kurias sukūrė herbų kūrėjai ir neheroldinės.
Lietuvos herbuose daugiausia paplitusios neheroldinės figūros: paukščiai, žvėrys, augalai arba karių reikmenys. Lietuviški herbai skiriasi nuo kitų tautų herbų, jie daugiau dvasinio, nei kariško pobūdžio. Visos kitos herbų dalys priklauso prie antrinės heraldikos dalykų ir jas galima keisti.
Spalvinė gama irgi turi savo reikalavimus: būdingos klasikinės spalvos ir dviejų rūšių metalas, auksas ir sidabras. Didelę reikšmę herbuose vaidina spalvos:

• aukso arba geltona spalva reiškia kilmingumą, dorumą, protingumą,
• sidabras ir balta spalva - džiaugsmą, skaistumą ir nekaltybę, teisingumą,
• raudona - drąsą ir meilę,
• mėlyna - ištikimybę, sąžiningumą,
• juoda - liūdesį ir išmintį, išsilavinimą,
• žalia - laisvę, grožį, džiaugsmą, sveikatą ir viltį.

  Skaityti daugiau: Šiek tiek apie lietuvišką heraldiką...