„1410 m. liepos 15 d., antradienį, arba kaip tuo metu pagal bažnytinį kalendorių datuodavo, per Apaštalų Išsiskyrimo šventę, jungtinė Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenė įveikė Vokiečių ordino pajėgas. Jau amžininkai įvertino šio mūšio - vieno didžiausių Europoje vėlyvaisiais viduramžiais, reikšmę. Jis buvo vadinamas Didžiuoju, sulaukė šiaip Lenkijos ir Lietuvos įvykiams nebūdingai plataus tarptautinio atgarsio, minėtas daugelyje to meto Europos kronikų ir metraščių, o vėliau buvo nuolat aprašomas įvairiuose kūriniuose. Lauke tarp Žalgirio ir Tanenbergo iš esmės buvo užbaigta 200 metų užtrukusi Kryžiaus karų epocha Rytų Pabaltijyje.” - taip rašė istorikas Mečislovas Jučas knygoje “Žalgirio mūšis”.

Minint Žalgirio mūšio 616-sias metines, Griunvalde 2020 m.buvo pastatytas paminklinis akmuo, kurio projekto sumanytojai, iniciatoriai ir pagrindiniai organizatoriai - Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (vadas Perlis Vaisieta), Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovė (atstovas plk. Romas Žibas) ir Lietuvos kariuomenės Rezervo karių asociacija (prezidentas kpt. Bronius Zaronskis). Nuo tada kasmet kaip oficiali delegacija vyksta Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadovai ir nariai, lydimi artimųjų, dalyvauti šventinėje ceremonijoje ir stebėti Žalgirio mūšio inscenizaciją. 

2026 m. liepos 4 d., minint artėjančią Lietuvos valstybės ir Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Vilniuje vyko iškilminga Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) Bajorystės pripažinimo aktų įteikimo ceremonija. Šventė prasidėjo Šv. Mišiomis Šv. Kazimiero bažnyčioje, o vėliau tęsėsi iškilmingu renginiu Vilniaus rotušėje.

Šv. Mišias už visos Lietuvos bajorus ir Lietuvos valstybę, taip pat šviesios atminties LBKS Garbės vadę Undinę Nasvytytę (šiais metais jai būtų suėję 100 metų), aukojo Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius kun. Vytautas Sadauskas SJ. Pamaldų metu buvo pašventintos Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos bajorų giminių herbinės vėliavos – svarbus istorinio tęstinumo, pagarbos protėviams ir bajoriškųjų tradicijų puoselėjimo ženklas. Liturgiją papuošė vyrų choro „Varpas“ atliekamos žymaus Lietuvos chorvedžio ir kompozitoriaus Gedimino Purlio mšios, kitų kompozitorių harmonizuotos liaudies dainos (meno vadovas ir dirigentas Romas Makarevičius), vargonavo Renata Marcinkutė-Lesieur.

2026 m. birželio 28 d. Pikeliuose ir Dautarų dvare (Mažeikių r.) vyko šviesios atminties Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadės Undinės Nasvytytės atminimo minėjimas. Renginys subūrė Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narius, bičiulius, svečius ir visus, kuriems brangi Lietuvos istorija, kultūra bei bajoriškųjų tradicijų puoselėjimas.

Undinė Nasvytytė buvo iškili Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėja – ilgametė Lietuvos radijo diktorė, aktorė, publicistė, atsiminimų knygų autorė ir aktyvi visuomenininkė. Vadovaudama Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai ji telkė bajorų bendruomenę, rūpinosi istorinės atminties išsaugojimu, puoselėjo pagarbą kilmingųjų giminių tradicijoms ir skatino atsakingą pilietiškumą. Jos veiklą lydėjo inteligencija, išmintis ir gilus atsakomybės jausmas.

Šiuo metu interneto svetainėje lbks.lt vykdomi techniniai darbai, todėl ji laikinai veikia su tam tikrais apribojimais.

Atsiprašome už galimus nepatogumus ir dėkojame už Jūsų supratingumą.

Interneto svetainės vyr. administratorius