Šiemet balandžio 23-ąją sukanka trisdešimt metų, kai įkurta Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (toliau – LBKS). Šiai sukakčiai paminėti Lietuvoje, sąjungos kraštuose, organizuojami renginiai, skirti prisiminti ir įprasminti trijų dešimtmečių LBKS veiklą, jau palikusią ir nuolat paliekančią pėdsaką Lietuvos istorijoje ir prisidedančią prie jos išsaugojimo.

Simboliška, kad š. m. balandžio 20 dieną Tauragės krašto bajorai, bendradarbiaudami su regioninio padalinio miškininkais, pakvietė ir sutelkė LBKS bajorus į ąžuolų giraitės sodinimą Pagramančio regioniniame parke. Šią dieną Lietuvoje kiekvienais metais tradiciškai švenčiamas ir miškasodis, kai valstybinių miškų urėdijose sodinami medžiai.

LBKS bajorai, regioninio padalinio miškininkai, Paulinos Šliogerytės nuotr.

Istorikė, prof. dr. Jūratė Kiaupienė

Iš knygos „Tarpukario bajorai fotografijose“, sudarytojai Kazys Mackevičius, Rimas Vilavičius, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008, p. 15-22

Iš mums šiandieną atrodančių senų nuotraukų žvelgiančius bajorus, gyvenusius Vilniuje ir jo apylinkėse XX a. pirmoje pusėje, nuo bajorų luomo viešpatavimo laikų skiria keli šimtmečiai. Per juos pasikeitė pasaulis, jame atsirado visai kitokia Lietuva ir jos visuomenė, kito ir tebekinta bendrijos, kuri tapatinasi su Lietuva, narių individualusis ir kolektyvinis mentalitetas. Todėl pravartu nors trumpai prisiminti tos bendrijos kitimo ir jos siekių raidą, pasitelkus istorinę atmintį, kuri yra kultūrinis, dvasinis ryšys, susiejantis tautos praeitį su dabartimi. Tauta gyva, kol gyva jos istorinė atmintis, kol yra žmonių, suprantančių joje užkoduotas, tam tikromis simbolinėmis figūromis pavirtusias, bet atpažįstamas vertybines nuostatas, įkūnytas per amžius kurtuose pasakojimuose, dainose, tekstuose, daiktuose, aprangoje. Šiame sudėtingame šimtmečius trukusiame tautos kolektyvinės kūrybos procese Lietuvos bajorija paliko savuosius pėdsakus.

Ekskursija po Šiaurės Lenkiją, dalyvaujant Žalgirio mūšio minėjimo renginiuose (programos sudarytoja ir gidė – istorikė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorė Dalia Vitkauskaitė)

Data – 2024 m. liepos 11–14 d. (4 dienos)

Registracija – iki kovo 10 d. el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., arba tel. +370 699 20472

Informacija pagal kelionės programą

Žalgirio mūšio vieta. Perlio Vaisietos nuotr., 2023 m.

Skatindami pagarbą ir meilę Lietuvos valstybei, prisimindami Lietuvos karalystės, LDK bajorijos istorinį ir kultūrinį paveldą, kviečiame minėti Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos įkūrimo 30-uosius metus. Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjunga inicijuoja edukacinį bendrą visų LBKS kraštų šventinį renginį „Bajoriška medžioklė“.

Medžioklė – vienas iš labiausiai bajorų pamėgtų laisvalaikio leidimo būdų. Ji buvo bajorų ir didikų privilegija. Medžioklės tradicijos yra senos, siekia  XVII a. pabaigą. Medžiotojai atvykdavo raiti, (atsivesdavo šunis), spindintys iškilminga apranga ir puošniais ginklais, su savo svitomis, kuriose buvo ne tik patarnaujantis personalas, bet ir šeimos nariai, įskaitant moteris. Paprastai  didikas ar ponas savo kuriame nors dvare vėlyvą rudenį ar žiemos pradžioje organizuodavo vieną Didžiają medžioklę, kuri trukdavo keletą dienų ir daug kuo priminė valdovo rengiamas medžiokles. Į ją buvo kviečiami kiti ponai, kartais ir vienas kitas žemesnio rango, bet kuo nors pasižymėjęs bajoras.      

Iliustracija iš medieval-hunting.weebly.com