pavadinimas

Kas mes

Lietuvos bajorija, valdžiusi ir gynusi valstybę, susiformavo daugiau nei prieš 600 metų. Lietuvos bajorų draugijos (LBD), veikusios 1928 – 1940 m. ir kurios veiklą nutraukė Lietuvos okupacija,  įstatų pagrindu atkurta Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga yra pilnateisė LBD tradicijų tęsėja.

 

Legitimuotų LBKS narių bajorų giminės ir herbai - 1 psl./
Families and Coat of arms of LRUN members - page 1

A - M / N - Ž

Abakevičių - Kirvis (Topór)
Aleknavičių - Leliva (Leliwa)
Ambrozevičių - Žaltys (Wąž)
Andriuškevičių (Andruškevičių) - Kapas (Mogila)
Andžeikovičių - Liubičas (Lubicz)
Anforavičių - Šreniava (Śreniawa)
Arvasevičių - Gozdava (Gozdawa)
Astrauskų - Pasaga (Podkowa)
Augustinavičių - Ogončikas (Ogonczyk)
Aušbikavičių - Sirokomlė (Syrokomla)

Babenskų - Dembno (Dębno)
Babrauskių - Vanagas (Jastrzębiec)
Bacevičių - Leliva (Leliwa)
Bačianskų - Sas
Bagdonavičių - Lada (Łada)
Bakevičių - Masalskis (Masalski)
Balčiauskų - Bogorija (Bogoria)
Baliutavičių - Vanagas (Jastrzębiec)
Banevičių - Sasas (Sas)
Barauskų - Liubičas (Lubicz)
Barcevičių - Šeptyckis Šeptyckis
Barodzicų - Vienaragis (Bończa)
Bartaševičių - Zadora (Zadora)
Bartoševičių - Zadora (Zadora)
Batavičių - Grifas (Gryf)
Bazarų - Niečuja (Nieczuja)
Benkunskių - Žaltys (Wąž)
Berlinskių - Kolona (Kolumna)
Bialozarų (Bialozorų) - Vieniava (Wieniawa)
Bichnevičių - Pielešas (Pielesz)
Bielovolskių - Kapas (Mogiła)
Bilinskų - Valtis (Lodzia)
Bytautų - Grifas (Gryf)
Blinstrubų - Gulbė (Łabędź)
Bogavičių - Dombrova (Dąbrowa)
Bogušų - Vanagas (Jastrzębiec)
Boleckių - Lubičas ( Lubicz)
Borodicų - Vienaragis (Bończa)
Bortkevičių - Liubičas (Lubicz)
Budkevičių - Tšaska (Trzaska)
Bucevičių - Korčakas (Korczak)
Budrikių - Vanagas (Jastrzębiec)
Bugailų - Pravdičas (Prawdzic)
Bukovskių - Vienaragis (Bończa)
Burbų - Odinec (Odynec)
Burneikų - Grifas (Gryf)
Butavičių - Grifas (Gryf)
Buterlevičių - Pilava (Pilawa)
Butkevičių - Abdankas (Abdank)
Butkevičių - Dolenga (Dołęga)
Butkevičių - Sirokomlė (Syrokomla)
Butkevičių - Šaska (Trzaska)
Butkevičių - Vanagas (Jastrzębiec)
Butnevičių - Ostoja (Ostoja)
Butrimų-Striaupų - Kirvis (Topor)
Butvilų - Niezgoda (Niezgoda)
Būdų - Vienaragis (Bończa)
Bžozovskių - Laivas (Korab)

Cerpickių - Osorija (Osorya)
Charževskių - Šrieniava (Sreniawa)
Chilinskių - Vanagas (Jastrzębiec)
Chmielevskių - Vanagas (Jastrzębiec)
Chmieliauskų - Vanagas (Jastrzębiec)
Chodakauskų - Dolenga (Dołęga)
Chodykinų - Dolenga (Dolęga)
Cholochastų - Červenia
Chomentauskų - Prusas I (Prus I)
Choromanskių - Liubičas (Lubicz)
Cyvinskių, Civinskių - Puchala

Čapkauskų - Naktikovas (Ślepowron)
Čaplinskų - Drogoslavas (Drogoslaw)
Čaprackių - Zaremba (Zaremba)
Čečetų - Ostoja (Ostoja)
Čečiotų - Ostoja (Ostoja)
Čeilitkų - Leliva (Leliwa)
Čeilytkų - Leliva (Leliwa)
Čeprackių - Zaremba (Zaremba)
Černiauskų - Vanagas (Jastrzębiec)
Černievskių - Šreniava (Śreniawa)
Čerškų - Rava-Ravič (Rawa)
Červiakauskių - Oksza
Čiškevičių - Zerwikaptur
Čižikovskių (Čyžykovskių) - Vienaragis (Bończa)
Čižų - Lapinas (Lis)
Čyžų - Lapinas (Lis)

Dackevičių - Novina (Nowina)
Dalangauskų - Nalenčas (Nałecz)
Dambrauskų - Dombrova (Dąbrowa), Dambrauskų - Junoša
Danylų - Leliva (Leliwa)
Darbutų (Derbutų) - Drija (Dryja)
Dargevičių - Dantišekas (Dantyszek)
Dargvainių - Znin
Daugelevičių - Niečuja (Nieczuja)
Daugėlų - Abdankas (Abdank)
Daugėlų - Zadora
Daugvilų - Abdankas (Abdank)
Daujotų - Abdankas (Abdank)
Daujotų - Grifas (Gryf)
Daunoravičių - Akšak (Akszak)
Dausinų - Abdankas (Abdank)
Demontavičių - Žaltys (Wąž)
Derbutų - Drija (Dryja)
Dichavičių - Pobogas (Pobóg)
Didrikų Kirvis (Topór)
Dimšų - Kerdeja (Kierdeja)
Dirmontų - Korčakas (Korczak)
Dobrovolskių - Svienčicas (Swienczys)
Dolubauskų - Dolenga (Dołęga)
Domaševičių - Pobogas (Pobóg)
Dowiatt - Grifas (Gryf)
Dranseikų - Kirvis (Topór)
Drazdauskų - Vanagas (Jastrzębiec)
Dronsutovičių - Naktikovas (Ślepowron)
Drovdvilų - Liubičas (Lubicz)
Drukteinių - Sušinskis (Suszynski)
Dudų - Isiora (Isiora)
Dzendoletų - Sas (Sas)

Eidimtų - Vanagas (Jastrzębiec)
Eimontų - Vanagas (Jastrzębiec)
Einikių - Pobogas (Pobóg)
Eismontų - Laivas (Korab)
Eitminavičių - Dzialoša (Dzialosza)
Ežerskų - Kirvis (Topór)

Fabijonavičių - Lzava (Łzawa)
Fabijonavičių - Łzawa-Šiąsk
Fanstilių - Fanstilis
Filipauskų - Pobogas (Pobóg)
Franckevičių - Brodzicas (Brodzic)

Gaidamavičių - Pomianas (Pomian)
Gaižauskų - Gulbė (Łabędź)
Gailevičių - Grėblys (Grabie)
Gajevskių - Ostoja (Ostoja)
Galkauskų - Šreniava (Śreniawa)
Ganusauskų - Svienčicas (Swienczys)
Gascevičių - Prusas III (Prus III)
Gecevičių - Koscieša (Kościesza)
Gecevičių - Leliva (Leliwa)
Gedgaudų - Hipocentauras (Hippocentaur)
Gedminų - Grifas (Gryf), Pomianas (Pomian)
Gedvilų - Doliva (Doliwa)
Gedvilų - Jelita (Jelita)
Gibronų - Dževica (Drzewica)
Giedgaudų - Hipocentauras (Hippocentaur)
Giedraičių - Hipocentauras (Hippocentaur)
Gineikų - Bialynia
Gintautų - Trimitai (Trąby)
Gintautų Dzevaltovskių - Trimitai (Trąby)
Gintilų - Gozdava (Gozdawa)
Gintilų - Korvin
Girdvainių - Vanagas (Jastrzębiec)
Glebavičių - Leliva (Leliwa)
Glinskių - Glinskis (Glinski)
Godelių - Jelita (Jelita)
Goscevičių - Prusas III (Prus III)
Goštautų - Sirokomlė (Syrokomla)
Grakauskų - Jaunuolis (Junosza)
Graurogkų / von Gravrock - Graurogkas (Graurogk), Gravrock
Gregaravičių - Liubič (Lubicz)
Grincevičių - Liubičas (Liubicz)
Grybauskų - Prus II
Grochovskių - Jaunuolis (Junosza)
Grotusų - Naktikovas (Ślepowron)
Grudzinskų (-ių) - Gžymala (Grzymała)
Gruzdžių - Groty
Gružauskų - Lubičas ( Lubicz)
Gudavičių - Odrovonš (Odrowąź)
Gurskių - Raištis (Nalęcz)
Gutkauskų - Buka pasaga (Tępa podkowa)

Hofmanų - Kirvis (Topor)
Holochvastų - Červnia (Czerwnia)
Hurčinų - Kruposinas (Kruposin)
Hušcų - Buka pasaga (Tępa podkowa)

Ibianskių, Ibianskų - Raktas (Jasieńczyk)
Ibianskių - Ostoja
Išorų - Isiora (Isiora)
Ivanauskų - Kirvis (Topór)
Ivaškevičių - Bogorija (Bogoria)
Ivaškevičių - Gozdava (Gozdawa)
Ivaškevičių - Trimitai (Trąby)

Jacevičių - Odrovonš (Odrowąź)
Jackevičių - Gozdava (Gozdawa)
Jackevičių - Sulima
Jagelavičių - Gulbė (Łabędź)
Jagminų - Pelikanas (Pelikan)
Jakševičių - Zninas (Znin)
Jamontų - Orla
Janavičių - Radvanas (Radwan)
Jankauskų - Povala-Ogončyk (Powała-Ogończyk),
Jankauskų - Rožė (Poraj)
Jankauskų - Vanagas (Jastrzębiec)
Jankevičių - Vanagas (Jastrzębiec)
Jankovskių - Povala-Ogončyk (Powała-Ogończyk)
Jankovskių - Rožė (Poraj)
Jaračevskių - Zaremba (Zaremba)
Jasienskių - Dolenga (Dołęga)
Jasinskų - Dolenga (Dołęga)
Jaselskių - Vanagas (Jastrzębiec)
Jastržembskių - Vanagas (Jastrzębiec)
Jasudų - Tačala (Taczala)
Jaškevičių - Zninas (Znin)
Jaugelių - Vanagas (Jastrzębiec)
Jautakų - Kapas (Mogiła)
Jazdauskų - Dombrova (Dąbrowa)
Jočų - Godziemba (Godziemba)
Jovaišų - Grėblys (Grabie)
Jucevičių - Junčykas (Juńczyk)
Jucevičių - Leliva (Leliwa)
Juknevičių - Koscieša (Kościesza)
Juknevičių - Leliva (Leliwa)
Juškevičių - Leliva (Leliwa)
Juškevičių - Naktikovas (Ślepowron)

Kaktavičių - Gulbė (Łabędź)
Kameneckų - Pilava (Pilawa)
Kaminskų - Naktikovas (Ślepowron)
Kaminskų - Vanagas (Jastrzębiec)
Kanapinskų - Saulė ir kryžius
Kantauskų - Koscieša (Kościesza)
Karalkevičių - Dombrova (Dąbrowa)
Karpių - Karpis (Karp)
Karpinskių - Laivas (Korab)
Kasparavičių - Kapas (Mogila)
Kasperavičių - Prusas III (Prus III)
Kasperavičių - Šeptyckis (Szczeptycki)
Kaveckų - Grifas (Gryf)
Kazakevičių - Kownia (Kownia)
Kazlauskų - Vanagas (Jastrzębiec)
Kensgailų - Niečuja (Nieczuja)
Kenstavičių - Kotvič
Kerbedžių - Naktikovas (Ślepowron)
Kibartų - Losiatynski
Kijanskių - Balnakilpė (Strzemia)
Kijanskų - Balnakilpė (Strzemia)
Kiltinavičių - Sirokomlė (Syrokomla)
Kirkilų - Sirokomlė (Syrokomla)
Kybartų - Losiatynski
Kybartų - Vanagas (Jastrzębiec)
Kymantų - Šeliga (Szeliga)
Klapatauskų - Pomian
Klimavičių - Koscieša (Kościesza)
Klimantavičių - Pelešas
Kliučinskų - Raktas (Jasieńczyk)
Klevščinskų - Grifas (Gryf)
Kmitų - Šreniava (Śreniawa)
Knystautų - Zagloba (Zagloba)
Komarų - Komaras (Komar)
Kondrackių - Osorija (Osorya)
Kondratavičių - Sirokomlė (Syrokomla)
Kongelių - Niečuja (Nieczuja)
Kontautų - Pomianas (Pomian)
Kontautų - Brochwicz
Kontrimavičių - Vartai (Brama)
Kopečių - Kroje
Koreivų - Dembno (Dębno)
Korevų - Dembno (Dębno)
Koriznų - Koryzna
Korsakų - Lapinas (Lis)
Korvin-Piotrovski - Korvinas (Korwin)
Korznų - Korsakas (Korsak)
Korzonų - Korsakas (Korsak)
Kovalevskių / Kavaliauskų - Lada (Łada)
Kovzanų - Trimitai (Trąby)
Kozėlų - Koziel II
Krasauskų - Naktikovas (Ślepowron)
Krauzų - Korwin
Krauzų - Krauz (Krauzen)
Krivickų - Ostoja
Krogertų - Grėblys (Grabie)
Kryževičių - Teisuolis (Prawdzic)
Kubeckių - Grėblys (Grabie)
Kudrevičių - Gulbė (Łabędź)
Kukevičių - Pasaga (Tępa podkowa)
Kulakauskų (Kulakovskių) - Koscieša (Kościesza)
Kušleikų - Koscieša (Kościesza)
Kščionavičių - Šeliga (Szeliga)
Kulikauskų - Drogomir
Kulviečių - Gulbė (Łabędź)
Kumpikevičių - Vanagas (Jastrzębiec)
Kurminų - Naktikovas (Slepowron)
Kunsmonų - Pusė erelio (Pol-Orla)
Kušleikų - Koscieša (Kościesza)
Kušleikų - Niesobia (Niesobia)
Kutkauskų - Prusas I (Prus I)

Laimianskių - Naktikovas (Ślepowron)
Lapinskų - Lada (Łada)
Laševskių - Pravda (Prawda)
Laucevičių - Vanagas (Jastrzębiec)
Laumenskių - Naktikovas (Ślepowron)
Laurinavičių - Bialynia
Laurinavičių - Valtis (Lodzia)
Lavrinovičių - Lada (Łada)
Lazauskų - Kšyvda (Krzywda)
Lechavičių - Valtis (Łodzia)
Lenkevičių - Kotvičas (Kotwicz)
Leonavičių - Gozdava (Gozdawa)
Leonavičių - Trimitai (Trąby)
Leparskų - Lubičas ( Lubicz)
Leščiauskų - Teisuolis (Prawdzic)
Leščinskų - Vanagas (Jastrzębiec)
Liandzbergių - Landsberg (Landsberg)
Liaudanskių, Liaudanskų - Vanagas (Jastrzębiec)
Liaugaudų - Herburtas (Herburt)
Liaugaudų - Liaugaudas (Liaugaudas)
Lieparskių - Lubičas ( Lubicz)
Lileikių - Laivas (Korab)
Limanovskių - Alemani
Linkevičių - Kotvičas (Kotwicz)
Liutkauskų - Doliva (Doliwa)
Liutkevičių - Doliva (Doliwa)
Lipnickių - Holobokas (Holobok)
Loibų-Montygerdų - Vadvičas (Wadwicz)
Lozickių - Lubičas ( Lubicz)
Lubianskų - Pšijacielis (Przyjaciel)
Lukianskių - Pšijacielis (Przyjaciel)
Lukovičių - Gozdava (Gozdawa)

Macianskų - Ostoja (Ostoja)
Maciejovskių - Veršelis (Ciolek)
Macijauskų - Tauras
Macijauskų - Veršelis (Ciolek)
Mackevičių - Aštuonragis (Gierałt)
Mackevičių - Koscieša (Kościesza)
Mackevičių - Lubičas ( Lubicz)
Mackevičių - Machvičas (Machwicz)
Mackevičių - Vanagas (Jastrzębiec)
Majauskų - Rudnica
Majauskų - Senas arklys (Starykoń)
Majevskių - Senas arklys (Starykoń)
Malakauskų - Nalenčas (Nałecz)
Mališauskų - Godziemba (Godziemba)
Mališevskių - Godziemba (Godziemba)
Marcinkevičių - Gulbė (Łabędź)
Marcinkevičių - Leliva (Leliwa)
Margevičių - Šeliga (Szeliga)
Marmakevičių - Naktikovas (Slepowron)
Martišauskų - Leliva (Leliwa)
Martusevičių - Gulbė (Łabędź)
Masalskių - Masalskis (Masalski)
Maslauskų - Samson
Matusevičių - Naktikovas (Ślepowron)
Maziliauskų (Mazylewski) - Machvičas (Machwicz)
Medžikauskų - Raktas (Jasieńczyk)
Medžišauskų - Raktas (Jasieńczyk)
Michnevičių - Lapinas (Lis)
Mickevičių - Nalenčas (Nalęcz)
Mikalauskų - Mikalauskas (Michalowski)
Miklaševičių - Trimitai (Trąby)
Mikulskių - Balankilpė (Strzemia)
Milašauskų - Koscieša (Kościesza)
Milaševičių - Laivas (Korab)
Milaševskių - Koscieša (Kościesza)
Miliauskų - Naktikovas (Ślepowron)
Milvydų - Masalskis (Masalski)
Mingailų - Gulbė (Łabędź)
Minginų - Sirokomlė (Syrokomla)
Miniotų - Gulbė (Łabędź)
Misevičių - Jelita (Jelita)
Misevičių - Kirvis (Topor)
Mizgerių - Sieniuta (Sieniuta)
Miodušauskų - Mikulinskis (Mikulinsky)
Monkevičių - Liubičas (Lubicz)
Monkevičių - Lubicz-Lis
Monstavičių - Dolenga (Dołęga)
Montvidų - Leliva (Leliwa)
Montvilų - Kirvis (Topór)
Montvilų - Kolona (Kolumna)
Montvilų - Leliva (Leliwa)
Mostautų - Dolenga (Dołęga)

A - M / N - Ž

 

 

Projektas


PATVIRTINTA
Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos senato 2019 m. ________________ d.
sprendimu Nr. ____________

 

LEGITIMACIJŲ TARYBOS DARBO REGLAMENTAS


I. BENDROJI DALIS

1. Legitimacijų taryba (toliau - Taryba) yra Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (toliau-LBKS) priežiūros organas ir veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, LBKS įstatais, seimo ir senato sprendimais, bei šiuo reglamentu.

2. Taryba yra atskaitinga LBKS seimui.
3. Tarybos narius pagal LBKS juridinių asmenų pasiūlymus tvirtina seimas.

4. Tarybos darbo reglamentą tvirtina LBKS senatas.

5. Naujai išrinkta Taryba savo pirmajame posėdyje renka Tarybos pirmininką, du pavaduotojus, sekretorių ir pasiskirsto pagrindines veiklos sritis.

6.  LBKS juridiniuose asmenyse sudaromos Legitimacijų komisijos, kurioms metodiškai vadovauja Taryba.

 


II. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

7. Taryba tikrina juridinių asmenų Legitimacijų komisijų rekomendacijas dėl bajorystės pripažinimo ir organizuoja genealoginius ir heraldikos tyrinėjimus.


III. TARYBOS TEISĖS

 

8. Tarybos nariai turi teisę dalyvauti senato posėdžiuose svečių teisėmis.

9. Juridinių asmenų Legitimacijų komisijų nariai turi teisę dalyvauti Tarybos posėdžiuose, suderinę su Tarybos posėdžio pirmininku.

10. Taryba turi teisę teikti LBKS senatui pasiūlymus:

10.1. dėl LBKS naujai legitimuojamų asmenų (toliau - pretendentų) tvirtinimo;

10.2. dėl legitimuotų bajorų pašalinimo iš LBKS, paaiškėjus aplinkybėms, jeigu jų bajorystė nustatyta neteisingai arba yra kitų objektyvių priežasčių ją panaikinti.


IV. TARYBOS DARBO ORGANIZAVIMAS

 

11. Taryba savo veiklą organizuoja bendradarbiaudama su kitomis LBKS  struktūromis, taip pat su valstybinėmis genealogijos ir archyvų institucijomis.

12. Taryba jai patikėtus klausimus sprendžia posėdžiuose, kurie kviečiami esant reikalui. Tarybos posėdžiams vadovauja Tarybos pirmininkas, o jam nedalyvaujant - jo pavaduotojai.

13. Tarybos priimti sprendimai bei rekomendacijos dėl bajorystės pripažinimo įforminami protokolais. Protokolus pasirašo posėdžio pirmininkas, sekretorius ir nariai, dalyvavę posėdyje.

14. Tarybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma atviru balsavimu dalyvaujant ne mažiau kaip pusei Tarybos narių. Esant būtinybei, galima kviesti genealogijos specialistus - ekspertus, nepriklausančius LBKS ir remtis jų pateiktomis rekomendacijomis.

15. Pagrindiniai bajorystę įrodantys dokumentai yra :

15.1. Prašymas legitimuoti;

15.2. Prašymas tapti LBKS nariu;

15.3. Sutikimas dėl asmens duomenų naudojimo ir tvarkymo;

15.4. Sutikimas naudotis bylos dokumentais tos pačios giminės asmenims;

15.5. Trumpas pretendento giminės ir gyvenimo aprašymas;
15.6. Dvi spalvotos fotonuotraukos 3,5x5,5 cm;
15.7. Pretendento paso 32 ir 33 puslapių arba asmens tapatybės pažymėjimo kopijos;

15.8. Pretendento gimimo ir santuokos liudijimų nuorašai arba kopijos;
15.9. Giminės genealoginė lentelė baigiant legitimuojamuoju į LBKS narius asmeniu;
15.10. Tėvų, senelių, ir prosenelių gimimo, santuokos liudijimų nuorašai ar kopijos, patvirtintos archyvo pažymos;

15.11. Luominių institucijų ar kitų valstybinių įstaigų dokumentų originalai, kopijos (patvirtintos išdavusios institucijos), išduoti pretendentui;
15.12. Spalvotas herbo pavyzdys su aprašymu lietuvių kalba, dokumentais įrodant priklausomybę tai giminei;

15.13. Banko pavedimo kopiją arba pinigų priėmimo kvito kopiją, kuriuo patvirtinama, kad yra sumokėtas LBKS senato nustatytas mokestis už legitimavimą;
15.14. Tarybai pateiktų dokumentų sąrašas.

16. Papildomi bajorystę įrodantys dokumentai yra :

16.1. Pretendento tėvų, senelių ir prosenelių mirties liudijimų nuorašai ar kopijos (patvirtintos išdavusios institucijos);
16.2. Kiti dokumentai, kuriuose yra žinių apie pretendento bajorišką kilmę.

17. Legitimuotis gali Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) bajorų palikuoniai, kurie dokumentais įrodo, kad jų protėviams bajorystė buvo pripažinta nepertraukiamai iki 1918 metų. Išimtį sudaro sukilimuose ar pasipriešinimuose prieš okupacinę caro valdžią dalyvavę ir dėl to bajorystės netekę LDK bajorų palikuoniai.

18. Pagal pateiktus pretendento į bajorus dokumentus jam tvirtinamas vėliausiai oficialiai patvirtintas tos giminės herbas. Jeigu yra du (pagal vyrišką ir moterišką liniją) patvirtinti herbai, tai pretendentui tvirtinamas vyriškos giminės herbas.

19. Moterims, įgijusioms bajorystę po santuokos su bajoru (ne genealogine linija), jos ikisantuokiniams vaikams (o taip pat vaikams, gimusiems po ištuokos su bajoru) bajoriška kilmė nepripažįstama.

20. Santuokiniai bajorų palikuonių vaikai legitimuojami tik sulaukę 18 metų ir pateikę visus bajorišką kilmę įrodančius dokumentus. Jiems bajoriška kilmė pripažįstama, jei jų tėvams ar kitiems pirmos eilės tiesioginės linijos giminaičiams (vaikams, vaikaičiams) jau buvo pripažinta bajorystė nepriklausomai nuo vyriškos ar moteriškos linijos.

21. Moterims, kurioms bajoriška kilmė pripažįstama pagal vyro giminę, į bajorystės pripažinimo aktą įrašoma „Pagal vyrą“.

22. Taryba turi teisę spręsti kitus su bajorystės pripažinimu susijusius klausimus ir jų sprendimo išvadas pateikti senatui tvirtinti.

23. Legitimuoti LBKS nariai įrašomi į Bajorų knygą ir jiems išduodamas Bajorystės pripažinimo aktas, imant nustatytą mokestį.

24. Senato patvirtintos formos Bajorystės pripažinimo aktą pasirašo LBKS vadas, kancleris, senato maršalka ir Legitimacijų tarybos pirmininkas.

25. Patvirtinus bajorystės pripažinimą, byla su dokumentais perduodama saugoti LBKS archyvui. Byla turi būti sutvarkyta pagal bendrus nuolatiniam saugojimui rengiamų dokumentų reikalavimus (surišta, sunumeruoti lapai, nurodytas turinys).

27. Šis reglamentas galioja ir yra patvirtintas 2019 m. ........................................ senato sprendimu Nr. .....................

 

Reglamentą parengė: Aidas Baškys, Linijus Baškys, Donatas Baikštys, Edita Dargevičiūtė, Sigita Gasparavičienė, Aleksandra Gudžinskienė, Jonas Mockus, Jonas Montvilas.

knyga
Knygos viršeliai
Knygos turinys

 

Atspausdinta neturinti pavyzdžio knyga, kurios parengimas užtruko beveik metus. Leidėjas – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka. 2018 m.

..."Enciklopedinio pobūdžio 243 puslapių leidinyje – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų palikuonių 78 giminių istoriniai ir biografiniai duomenys, herbai, genealoginiai medžiai, schemos, istorinės nuotraukos."

Apie mūsų išleistą knygą "Lietuvos bajorai" rašė:

Heraldika - lot. heroldus - herbų sudarymas, aiškinimas, tyrimas. Herbas (vokiškai "Erbe" - palikimas) - valstybės, miesto, luomo, giminės skiriamasis ženklas, vaizduojamas vėliavose, monetose, antspauduose ir kt. Tai tarptautinė simbolių kalba, tautos kultūros dalis, reprezentuojanti valstybę, miestą, asmenį. Pagrindinės herbo dalys, skydas ir šalmas, yra nekeičiami. Skydas - visų herbų pagrindas, jo forma keitėsi pagal laiką. Šalmas turėjo tokią pat reikšmę kaip ir skydas, tai antroji pagrindinė herbo dalis. Herbą gali puošti įvairios figūros: heroldinės, kurias sukūrė herbų kūrėjai ir neheroldinės.
Lietuvos herbuose daugiausia paplitusios neheroldinės figūros: paukščiai, žvėrys, augalai arba karių reikmenys. Lietuviški herbai skiriasi nuo kitų tautų herbų, jie daugiau dvasinio, nei kariško pobūdžio. Visos kitos herbų dalys priklauso prie antrinės heraldikos dalykų ir jas galima keisti.
Spalvinė gama irgi turi savo reikalavimus: būdingos klasikinės spalvos ir dviejų rūšių metalas, auksas ir sidabras. Didelę reikšmę herbuose vaidina spalvos:

    • aukso arba geltona spalva reiškia kilmingumą, dorumą, protingumą,
    • sidabras ir balta spalva - džiaugsmą, skaistumą ir nekaltybę, teisingumą,
    • raudona - drąsą ir meilę,
    • mėlyna - ištikimybę, sąžiningumą,
    • juoda - liūdesį ir išmintį, išsilavinimą,
    • žalia - laisvę, grožį, džiaugsmą, sveikatą ir viltį.

Prisijungti

Įveskite savo prisijungimo vardą ir slaptažodį

Jūs neprisijungėte. Norite prisiregistruoti?

Aplankė:

Free counters!

Giedojome tautišką giesmę

IMG_20190820_192218_m.jpg

Abipusiai naudinga:

LBKS svetainei

Legitimuota

Iš viso užregistruota
4350 nariai iš 660 giminių

2021 m. Registras pasipildė nauja Marmakevičių gimine.

Socialiniai tinklai

© Visos teisės saugomos. 2019-2021 m. Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga.
Buveinės adresas - Konstitucijos pr. 14, Vilnius,  kodas - 305181447 /  el. paštas, tel. +370 612 60 111

Legitimacijos klausimais rašyti Legitimacijų tarybos pirmininkui Linijui Baškiui
Narystės mokesčių mokėjimas

JSN Vintage is designed by JoomlaShine.com