„1410 m. liepos 15 d., antradienį, arba kaip tuo metu pagal bažnytinį kalendorių datuodavo, per Apaštalų Išsiskyrimo šventę, jungtinė Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenė įveikė Vokiečių ordino pajėgas. Jau amžininkai įvertino šio mūšio - vieno didžiausių Europoje vėlyvaisiais viduramžiais, reikšmę. Jis buvo vadinamas Didžiuoju, sulaukė šiaip Lenkijos ir Lietuvos įvykiams nebūdingai plataus tarptautinio atgarsio, minėtas daugelyje to meto Europos kronikų ir metraščių, o vėliau buvo nuolat aprašomas įvairiuose kūriniuose. Lauke tarp Žalgirio ir Tanenbergo iš esmės buvo užbaigta 200 metų užtrukusi Kryžiaus karų epocha Rytų Pabaltijyje.” - taip rašė istorikas Mečislovas Jučas knygoje “Žalgirio mūšis”.
Minint Žalgirio mūšio 616-sias metines, Griunvalde 2020 m.buvo pastatytas paminklinis akmuo, kurio projekto sumanytojai, iniciatoriai ir pagrindiniai organizatoriai - Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (vadas Perlis Vaisieta), Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovė (atstovas plk. Romas Žibas) ir Lietuvos kariuomenės Rezervo karių asociacija (prezidentas kpt. Bronius Zaronskis). Nuo tada kasmet kaip oficiali delegacija vyksta Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadovai ir nariai, lydimi artimųjų, dalyvauti šventinėje ceremonijoje ir stebėti Žalgirio mūšio inscenizaciją.
Šiemet bajorų kelionė į Lenkiją vyko liepos 17–19 d. Dalyvavo Nomeda ir Rolandas Narkevičiai su sūnumi Kasparu ir dukra Gertrūda, Inesa Petkevičienė su dukra Saule, Nijolė Šmitaitė su dukra Evelina, Lijana ir Paulius Pociai su sūnumi Argailu Justu ir dukra Rugile Paulina, Salomėja Daunienė, Ramona ir Julius Žalakevičiai, Irena ir Zenonas Didžiuliai su anūku Matu, Rima ir Perlis Vaisietos, Sandra ir Sigitas Dobilinskai, Jurgita ir Stanislovas Knystautai, kviestinis svečias istorikas Povilas Andrius Stepavičius.
Kelionė prasidėjo liepos 17 d. iš Vilniaus per Kauną į Lenkiją. Pakeliui sustojome viename gražiausių Mozūrijos miestelių – Mikolaikose (Mikołajki). Šis vaizdingas kurortinis miestelis įsikūręs didžiųjų Mozūrijos ežerų apsuptyje ir dažnai vadinamas Mozūrijos sostine. Mikolaikos garsėja jaukiu senamiesčiu, prieplaukomis, jachtomis ir išskirtine gamta, todėl tai viena populiariausių poilsio vietų šiame Lenkijos regione.
Vakare atvykome į Olštyną (Olsztyn) – Varmijos ir Mozūrijos vaivadijos sostinę. Miestas garsėja turtinga istorija, gotikine architektūra ir išlikusia XIV a. pilimi, kurioje XVI amžiuje administratoriumi dirbo žymus astronomas Mikalojus Kopernikas. Olštynas taip pat žavi jaukiu senamiesčiu, gynybinėmis sienomis, bažnyčiomis ir daugybe ežerų, suteikiančių miestui ypatingo žavesio.
Liepos 18 d. rytą, nešini Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos, Vilniaus krašto bajorų sąjungos bei Herburt, Leliva ir Ostoja herbų žygio vėliavomis, išvykome į istorinę Žalgirio mūšio vietą.
Žalgirio mūšio lauke prie esančio paminklinio akmens Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas, herbų Drogomir ir Sirokomla bajoras Perlis Vaisieta, maršalka, herbų Łodzia ir Bończa bajoras Stanislovas Knystautas bei kancleris, herbo Gryf bajoras Sigitas Dobilinskas, dalyvaujant kitiems bajorams ir jų artimiesiems, priėmė herbo Topor bajoraitės Gertrūdos Narkevičiūtės priesaiką ir iškilmingai įteikė jai Bajorystės pripažinimo aktą.
Po šios ceremonijos bajorai dalyvavo oficialiame Žalgirio mūšio 616-ųjų metinių minėjime kartu su Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių istorijos puoselėtojais, šalių kariuomenių padaliniais (Lietuvai atstovavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai), skautais, baikerių, riterių brolijos, visuomeninių organizacijų atstovais bei gausiu būriu svečių. Renginio metu buvo pagerbti 1410 m. liepos 15 d. vykusio Žalgirio mūšio didvyriai – jungtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgos, vadovaujamos karaliaus Vladislovo Jogailos ir Didžiojo kunigaikščio Vytauto, iškovojo vieną svarbiausių pergalių Europos viduramžių istorijoje prieš Kryžiuočių ordiną.
Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Minėjimo dalyviai padėjo gėlių prie memorialo, aplankė modernų Žalgirio mūšio muziejų, kuriame interaktyviomis priemonėmis pristatoma mūšio istorija, kariuomenių sudėtis, ginkluotė ir mūšio istorinė reikšmė. Didelį įspūdį paliko tradicinė Žalgirio mūšio inscenizacija, kurioje dalyvavo šimtai riterių iš įvairių Europos šalių. Autentiški šarvai, ginklai, raitelių kovos ir atkurtos viduramžių stovyklos leido pajusti XV amžiaus dvasią ir dar kartą įvertinti istorinės pergalės reikšmę.
Štai keletas bajorų vertinimų:
“Man kelionė buvo ypatinga, nes tapau oficialia, LBKS pripažinta ir legitimuota bajoraite”, rašė Gertrūda Narkevičiūtė. “Prisiekiau istorinėje Žalgirio mūšio vietoje! Nors jau 11 metų gyvenu užsienyje ir vis dažniau atsigręžiu į savo šaknis, ilgiuosi mūsų žalios Lietuvos. Ši kelionė buvo puikus priminimas, kokia didi ir stipri mūsų Lietuva.”
Keturiolikmetė Evelina rašė: “Šis savaitgalis buvo puiki galimybė susipažinti su kitais maloniais bajorų sąjungos nariais keliaujant į Lenkiją ir renkant įspūdžius Žalgirio mūšio renginyje. Mūsų išvykimo dieną mano prosenelei būtų sukakę 117 metų. Jos garbei mes su mama vykome nešdamos jos herbo vėliavą.”
Ramona Žalakevičienė: „Buvo nuostabu dalyvauti gyvoje istorijos pamokoje, stebėti atgimusį mūšio lauką, istorinius kostiumus, raitelius ir karius. Ypatingą prasmę šiai kelionei suteikė galimybė dalyvauti oficialioje Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos delegacijoje. Toks dalyvavimas yra svarbus ne tik kaip pagarbos ženklas mūsų istorijai, bet ir kaip gyvas priminimas, kad Lietuvos indėlis į Žalgirio pergalę buvo ir išlieka neatsiejama šio istorinio įvykio dalis. Mūsų pareiga – puoselėti istorinę atmintį ir rūpintis, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karių, bajorų ir visų kovojusiųjų vaidmuo nebūtų pamirštas ar nustelbtas bėgant laikui. Net ir permainingas oras, audra ir vėjai nesugadino puikios nuotaikos, nes viską lydėjo bendrystė, pagarba istorijai ir džiaugsmas būti kartu. Tokios kelionės ne tik praturtina žiniomis, bet ir stiprina mūsų tautinę savimonę, pagarbą protėviams bei įkvepia perduoti istorinę atmintį ateities kartoms, vienija ir džiugina. Linkime, kad ši graži tradicija tęstųsi dar daugelį metų.”
Saulė Petkevičiūtė džiaugėsi: „Šios trys dienos buvo labai įdomios ir informatyvios, leido tarsi nukeliauti į praeitį. Daug sužinojau, o labiausiai patiko stebėti Žalgirio mūšio inscenizaciją. Džiaugiuosi kelione su bajorais”.
Liepos 19 d. sukant link Lietuvos, iš pat ryto aplankėme nedidelio miestelio Šventaliepės (Święta Lipka) bažnyčią – vieną žymiausių Lenkijos baroko sakralinių ansamblių. Ši XVII–XVIII a. jėzuitų šventovė garsėja įspūdinga architektūra, puošniu interjeru ir Europoje žinomais vargonais su šokančiais ir varpeliais grojančiais angelėliais. Vargonavimas kasmet pritraukia tūkstančius lankytojų.
Stabtelėjome Riešlyje (Reszel) – viename geriausiai išsilaikiusių viduramžių miestų Varmijoje. Miestas garsėja gotikine Varmijos vyskupų pilimi, siauromis akmenimis grįstomis gatvėmis, senaisiais gyvenamaisiais namais ir istorinę atmosferą išlaikiusiu senamiesčiu.
Aplankėme žymųjį Vilko guolį (Wolfsschanze) – Adolfo Hitlerio buvusią karinę vadavietę, įrengta tankiuose Mozūrijos miškuose. Wolfsschanze mieste Hitleris vadovavo karo veiksmams daugiau nei 800 dienų - per tris su puse metų iki galutinio išvykimo 1944 m. lapkričio 20 d. Šiame bunkerių komplekse Antrojo pasaulinio karo metais buvo priimami svarbiausi Vokietijos karinės vadovybės sprendimai. Čia 1944 m. liepos 20 d. pulkininkas Clausas von Stauffenbergas ir kiti sąmokslininkai nesėkmingai bandė nužudyti Trečiojo Reicho fiurerį Adolfą Hitlerį. Šiandien išlikę masyvūs gelžbetoniniai bunkeriai yra vienas lankomiausių Antrojo pasaulinio karo istorijos objektų Lenkijoje.
Tokios kelionės stiprina mūsų tautinę dvasią, pagarbą protėviams ir vienija Lietuvos bajorijos bendruomenę.
Dideliausias ačiū mūsų kelionės palydovui istorikui Povilui Andriui Stepavičiui, kuris dalijosi įžvalgomis apie aplankytas vietas ir Žalgirio mūšį.
Herbo Gryf bajorė Irena Didžiulienė