Į bajorų knygas įrašomos bajorų rūšys, nes jos įvairavo, žiūrint senumo, kilnumo, taurumo.
Bajorų padermių knygose pirmojoje dalyje įrašoma tokie bajorai, kuriems bajorystę buvo suteikęs pats Viešpats;
antrojoje – ištarnavusieji karinėje tarnyboje;
trečiojoje – pilietinėje tarnyboje;
ketvirtojoje – turintieji bajorystės patentus iš svetimų Viešpačių;
penktojoje – tituluotieji bajorai (kunigaikščiai, baronai, grafai);
šeštojoje – iš senųjų kilniųjų bajorų padermių, turinčių bent ne mažiau šimto metų bajorystės.

Padermių knyga buvo viena visai gubernijai. Į ją įrašinėjo visus tos gubernijos bajorus, remiantis tikrais dokumentais ar jų kopijomis. Augustinas Janulaitis „Lietuvos bajorai ir jų seimeliai 19 a. (1795 – 1863), 1936 m. Kaunas 20 psl.

1928 m. buvo pasirinkta ypatinga Lietuvai diena – vasario 16d. “Bajoriškos kilmės Lietuvos valdininkai, susirinkę į valstybės nepriklausomybės paskelbimo 10-tųjų metinių paminėjimą, įkūrė Lietuvių bajorų draugiją. 1930 m. ji tapo svarbaus kultūrinio sąjūdžio - Vytauto Didžiojo 500-tųjų mirties metinių paminėjimo iniciatore ir organizatore. Stengdamasi griauti dešimtmečiais ugdytą neigiamą visuomenės požiūrį į Lietuvos bajoriją, draugija patriotiniais pareiškimais reaguodavo į svarbiausias valstybės politines problemas, akcentuodama gilią tėvynės meilę, neigiamą požiūrį į Lenkijos politiką Lietuvos atžvilgiu”.

Tai buvo sunkus uždavinys, nes bajorija buvo praradusi savo gerą vardą ir autoritetą. Įkurtoji draugija per savo gyvavimo laikotarpį turėjo 61 įregistruotą ir legitimuotą narį. Draugijos įkūrėju tapo spalvinga asmenybė, Šviesiausias Kunigaikštis Jonas Gediminas Beržanskis Klausutis (g. 1862 m. rugpjūčio 25 d. Žemaitijoje, mirė 1936 m. liepos 12 d., Kaune).

Skaityti daugiau: Bajorų draugija 1928-1940 m.