Rugsėjo 3 d. 19 val. Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31) įvyks Edvardo Čapskio knygos „Sibiriečio atsiminimai“ pristatymas. Knygą išleido Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Vertimą ir leidybą parėmė Lenkijos institutas, Kultūros ministerija, Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga, Marianos Veriovkinos draugija.
Kilusio iš senos Pomeranijos giminės Huten-Čapskių, autentiški grafo Edvardo Čapskio (1819–1888) atsiminimai atspindi Abiejų Tautų Respublikos aristokratijos likimą, priešinimąsi Rusijos imperijos režimui, paramą 1863–1864 m. sukilimui, represijas jį nuslopinus. Tai vertingi apmąstymai apie to meto visuomenę, politiką, tremtinių kasdienybę, tikėjimą, kuris autorių nuo nevilties gelbėjo sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis.
Autoriaus biografiją galima pavadinti išsilavinusio devynioliktojo amžiaus bajoro gyvenimo ir veiklos pavyzdžiu. Edvardas Čapskis mokėsi pijorų mokykloje Varšuvoje, vėliau – Berlyne, baigė teisę Charkivo universitete, dirbo valstybės tarnautoju Lenkijos Karalystės valstybės sekretoriate Sankt Peterburge. Apie 1847-uosius jis grįžo į tėviškę, gyveno tėvų dvare Kalnaberžėje, po vedybų nusipirko Vyžuonų dvarą ir jame apsigyveno. Prasidėjus sukilimui jis buvo apkaltintas ir nuteistas mirties bausme, Vyžuonose valstiečiams pakorus caro valdžios administratorių Lebedevą. Tik Anglijos karalienės Viktorijos užtarimas išgelbėjo E. Čapskį nuo mirties, pakeitus nuosprendį į Sibiro katorgą. Sugrįžęs iš Sibiro grafas E. Čapskis apsigyveno motinos dvare Svajatyčuose. Mirė 1888 metais, palaidotas senose Rasų kapinėse Vilniuje.
„Aristokrato, dvarininko, 1863–1864 metų sukilimo dalyvio, išgyvenusio Sibiro katorgą, grafo Edvardo Huteno-Čapskio (1819–1888) atsiminimai nukelia į vieną sudėtingiausių devynioliktojo amžiaus Lietuvos istorijos laikotarpių, kai bandymas susigrąžinti valstybę, laisvę ir savarankiškumą baigėsi skaudžiu pralaimėjimu, represijomis ir sulaužytais gyvenimais“, – įvadiniame knygos straipsnyje rašo habilituota mokslų daktarė, profesorė Tamara Bairašauskaitė.
„Sibiriečio atsiminimus“ iš lenkų kalbos išvertė Kazys Uscila, knygos redaktorė – Irena Stankevičienė, įvadinio straipsnio autorė ir knygos mokslinė konsultantė – habilituota mokslų daktarė, profesorė T. Bairašauskaitė, dailininkas – Saulius Bajorinas.
Renginį moderuos knygos redaktorė I. Stankevičienė, dalyvaus knygos mokslinė konsultantė, habilituota mokslų daktarė, profesorė T. Bairašauskaitė, Marianos Veriovkinos draugijos vadovė Sandra Dastikienė, knygos vertėjas K. Uscila. Renginyje dalyvaus ir muzikinę programą atliks pianistas Rokas Zubovas, violončelininkas Glebas Pyšniakas.
Renginio organizatoriai – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Vilniaus rotušė.
Tos pačios dienos popietę, prieš knygos pristatymą, Rotušėje bus atidarytos dvi naujos parodos: 17 val. – Sauliaus Paukščio paroda „Vaizdai aplink“, skirta autoriaus 60 metų sukakčiai paminėti, ir 18 val. – Gusto Jagmino tapybos paroda „Iš Raugyklos gatvės“. Abi parodos veiks iki rugsėjo 28 d.
Sauliaus Paukščio paroda „Vaizdai aplink“
Saulius Paukštys parodos I dalyje siūlo žiūrovui patyrinėti ir pasigrožėti fotografijų atspaudais, nukeliančiais žiūrovą šimtu metų atgal, ir tuo pačiu paieškoti šifro, atskleidžiančio modernaus meno žavesį. Vilniaus miesto architektūros vaizdai, kuriuose matome viduramžius menančius pastatus, ir šiuolaikinį miestą fiksuojančios panoramos spausdintos dar XIX amžiuje patentuota Van Dyke fotografine technika. Spauda tokia pat, kaip prieš 100 metų, kiekvienas atspaudas yra vienetinis, o popieriaus faktūra priartina vaizdą prie grafikos lakšto. Antroji parodos dalis – „Vilniaus kaleidoskopai“ – interpretuoja fotografiją šiuolaikinėmis grafinio vaizdo konstravimo priemonėmis.
Gusto Jagmino paroda „Iš Raugyklos gatvės“
Pasak autoriaus, „Tapybos dirbtuvė Raugyklos gatvėje – erdvė, į kurią patenku tik po dienos darbų, pavakarį ar vakare ir eilinę darbo dieną pabaigiu tapybos seansu. Čia esu įsikūręs jau keletą metų ir nūnai pastebiu dirbtuvės paveiktų pokyčių tapyboje. Tikslingai stengiuosi visus darbus užbaigti per vieną seansą. Pro langus į senamiesčio stogus sklinda nuostabi šviesa, todėl skubu suspėti iki saulėlydžio. Tokie seansai įvyksta bene kasdien, besidalydamas jų rezultatais socialiniuose tinkluose pridedu žymę #dienotepis, kas meta aliuziją į tapybinį dienoraštį. Išties vedu tapybinius dienoraščius, bet juos tapau knygomis ir kartais eksponuoju parodose. Tačiau šį kartą parodoje tokių knygų nėra, čia eksponuoju molbertinius tapinius – alla prima blyksnius iš Raugyklos gatvės.“
Parodos rengėja – Vilniaus miesto galerija „Meno niša“
Pagal
Informaciją parengė Nijolė Jačėnienė, h. Raktas,
LBKS vado pavaduotoja, VKBS atstovė komunikacijai