Spektaklis „Didysis kelias“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Spektaklis „Didysis kelias“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Š. m. vasario 18 d., sekmadienį, Lietuvos nacionalinio dramos teatro Naujoje salėje bus rodomas Jono Vaitkaus režisuotas 2 dalių spektaklis „Didysis kelias“ pagal Augusto Strindbergo pjesę. Iš švedų kalbos vertė Zita Mažeikaitė.

„Didysis kelias“ – tai alegorinis pasakojimas, viso dramaturgo gyvenimo minčių apibendrinimas. Strindbergo amžininkai jį kritikavo dėl kasdienės ir poetinės kalbos derinimo, nedramatiškumo. „Didysis kelias“ ryškiai išsiskyrė iš visos dramaturgo kūrybos, tačiau šis kūrinys daugelio šiandienos literatūrologų vertinamas kaip įtaigus būdas nedramatizuojant perteikti trapią emocinę ir psichologinę personažo būklę.

Švedų rašytojas ir dramaturgas Augustas Strindbergas (1849–1912) – viena svarbiausių teatro figūrų pasaulyje. Jis vadinamas moderniojo teatro pradininku. Tai dramaturgas, pralenkęs savo epochą, savo kūryba išreiškęs visas tuometines literatūros sroves ir mokyklas. Jis laikomas natūralistu, neoromantiku, ekspresionizmo ir siurrealizmo literatūroje pradininku.

Strindbergas ne tik rašė dramas, jis taip pat mėgo eksperimentuoti kaip fotografas ir dailininkas, jo kūriniai priskiriami abstrakčiajam ekspresionizmui. Nors dabar Strindbergas puikiai žinomas ne tik Švedijoje, bet ir visame pasaulyje, jo kūryba ne iškart sulaukė pakankamo dėmesio, jis netgi buvo ignoruojamas Švedijos visuomenės ir kaltinamas seksualinių motyvų naudojimu kūriniuose siekiant pritraukti skaitytojus.

„Didysis kelias“ (Stora landsvägen) – paskutinė Augusto Strindbergo pjesė. Pažodinis šios dramos pavadinimas nurodo paties Strindbergo vaikystės gatvę, kuri vedė tiesiai į kapines. Neatsitiktinai paskutinė jo drama lyginama su savotišku testamentu ar teatriniu autoriaus autoportretu. Šią dramą Strindbergas vaizduoja lyg kelionę į savo atmintį, kai kiekvienoje „stotelėje“ dramos protagonistas regi savo paties personažą ir kitas alegorines pasakojimo figūras – Keleivį, Vaiką, Gundytoją ar Žudiką.

KŪRĖJAI

Režisierius — Jonas VAITKUS

Dailininkas — Jonas ARČIKAUSKAS

Kompozitorius — Oleksandr ŠYMKO

Vaizdo projekcijų autorius — Algimantas MIKUTĖNAS

Choreografai – Vesta GRABŠTAITĖ, Jonas VAITKUS

Šviesos dailininkas — Vilius VILUTIS

Dailininko asistentė — Dovilė GUDAČIAUSKAITĖ

Kompozitoriaus asistentė – Liudmyla ŠYMKO

Režisieriaus asistentė — Regina GARUOLYTĖ

VAIDINA

Jėgeris — Vytautas RUMŠAS

Moteris — Rimantė VALIUKAITĖ

Atsiskyrėlis — Remigijus BUČIUS

Keliautojas — Saulius BALANDIS

„Adomo“ malūno malūnininkas; Gundytojas — Šarūnas PUIDOKAS

„Ievos“ malūno malūnininkas — Džiugas SIAURUSAITIS

„Ievos“ malūno malūnininkas; Mokytojas — Juozas ALIŠAUSKAS

„Adomo“ malūno malūnininko žmona — Ramunė SKARDŽIŪNAITĖ

„Ievos“ malūno malūnininko žmona — Jurga KALVAITYTĖ

Mergina; Mergaitė — Alvydė PIKTURNAITĖ, Justė ZINKEVIČIŪTĖ

Mokytojas — Arūnas SAKALAUSKAS

Kalvis —  Vytautas ANUŽIS

Kalvio žmona - Ieva LABANAUSKAITĖ

Rylininkas — Gediminas SEDEREVIČIUS

Fotografas —  Mantas BARVIČIUS

Eufrosinė; Paaukoto vaiko balsas — Dalia MICHELEVIČIŪTĖ

Gothardas — Arūnas VOZBUTAS

Klara — Jolanta DAPKŪNAITĖ

Markata; Japono išsižadėta dukra; Amžinojo ranka; Kaimietukė — Birutė MAR

Japonas — Salvijus TREPULIS

Mioleris — Algirdas DAINAVIČIUS

Mioleris — Marius REPŠYS

Pasidalino Nijolė Jačėnienė, teatras.lt