Žaižaruojančių žiežirbų žaismas

Š. m. balandžio  5–11 d. 19 val. Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31) vyks 2-asis Vilniaus rotušės Muzikos festivalis „Žaižaruojančių žiežirbų žaismas“. Festivalio meno vadovė – herbo Doliva (Doliwa) bajorė pianistė Guoda Gedvilaitė. Visą savaitę vyksiantis festivalis kvies į skirtingus vakarus, kuriuose dalyvaus mūsų visų pažįstamos ir mylimos, talentingos ir išradingos Lietuvos muzikų šeimos.

Featured

EKSKURSIJA PO ŠIAURĖS LENKIJĄ

LBKS 30-mečiui
Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga

 

Ekskursija po Šiaurės Lenkiją, dalyvaujant Žalgirio mūšio minėjimo renginiuose (programos sudarytoja ir gidė – istorikė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorė Dalia Vitkauskaitė)

Data – 2024 m. liepos 11–14 d. (4 dienos)

Registracija – iki kovo 10 d. el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., arba tel. +370 699 20472

1 diena
Vilnius – Kaunas – Šventoji Lipka – Denhofų rezidencija – Varmės Lidzbarkas – Fromborkas – Elbingas
2 diena
Elbingas – Janovas prie Elbingo – Gnievas – Kvidzynas – Malborkas
3 diena
Malborkas – Žalgirio mūšio laukas – Olštynas
4 diena
Olštynas – Lenžany – Ryno pilis – Vilnius

Informacija pagal kelionės programą

Žalgirio mūšio vieta. Perlio Vaisietos nuotr., 2023 m.

MIŠKASODIS

LBKS 30-mečiui
Tauragės apskrities bajorų draugija

Miškasodis – medžių sodinimo šventė. Ją LBKS 30-mečio proga organizuoja Tauragės apskrities bajorų draugija su Tauragės regioninio padalinio miškininkais. Miškininkams miškasodis yra vienas svarbiausių metų darbų, todėl laukiamas kiekvienas, galintis prisidėti prie Lietuvos miškų atkūrimo.

Renginio vieta – Tauragės regioninis parkas, Ringių girininkija, kvartalas 96, sklypas 34b

Koordinatės – https://maps.app.goo.gl/6VvR5PXmdoyCyKdu5

Data – 2024 m. balandžio 20 d. 11 val.

„Trumpoje miškininkystės istorijoje“ (aut. dr. Albinas Tebėra) rašoma, kad „Pirmosios rašytinės žinios apie mūsų šalies miškus aptinkamos tik XIII a. pabaigos–XIV a. pradžios LDK šaltiniuose. Žinoma, kad tuomet dar didelės krašto teritorijos buvo nepaliestos intensyvesnės žmonių veiklos. Jos buvo apaugusios miškais ir vadintos dykromis. Dykros buvo arba negyvenamos, arba į jas atvykdavo žmonės šienauti pievų, medžioti, žuvauti, užsiimti bitininkyste (R. Mankus, 2011).

Daugiau informacijos TABD svetainėje