Lapkričio 10 d., penktadienį, 12 val. Valstybės pažinimo centre (Prezidento rūmų ansamblis, įėjimas iš Totorių g. 28, Vilnius) rengiama diskusija su istorikais ir kūrėjais „Emilija Pliaterytė. Istorija tęsiasi“.

Narsi, emancipuota išsišokėlė, ar trapi, daug netekčių išgyvenusi mergina, į mūšį ėjusi iš desperacijos? Mažų mažiausiai tų laikų nuomonės formuotoja, oratorė, sugebėjusi įtikinti skeptikus, kad gali vadovauti pasipriešinimui. „Mūsų krašto Žana d’Ark“, – sako ir lietuviai, ir lenkai. Tai vis dėlto, kieno yra Emilija Pliaterytė? Kas ši mergina, įkvėpusi drąsos ne tik moterims, bet ir vyrams?

2023 m. spalio 27 d., penktadienį, 16.30 val. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks Lietuvos mokslų akademijos užsienio nario prof. Pietro Umberto Dini knygos „Aliletoescur. Prie baltų kalbotyros ištakų: teorijos ir jų kalbinė aplinka XVI amžiuje“ sutiktuvės.

Spalio 19 d., ketvirtadienį, 19 val. Trakų Vokės dvaro sodyboje
Koncertas nemokamas

Tono humanos – taip XVII amžiuje vadintos ispanų pasaulietinės dainos, dažniausiai strofinės formos. Tonos humanos skambėjo tiek muzikiniuose teatro pastatymuose – zarzuelose, tiek dvarų kamerinėje muzikoje. Ispaniškas barokas žavi tik jam būdingomis ritminėmis savybėmis – tai dažnai kintantis metras, charakteringos sinkopės ir ryškiai išreikštas šokio pradas. Ispaniškame baroke taip pat dažniau nei kitur girdime įvairius chromatizmus, kurie, greičiausiai, atspindi arabiškos kultūros įtaką šiai šaliai.

Programoje skambės svarbiausių XVII a. Ispanijos kompozitorių Juan Hidalgo, Jose Marin, Sebastian Duron, Matteo Romero, Juan Aranes, Francisco Berxes ir nežinomų autorių kūriniai.

Šį rudenį Vavelio karališkojoje pilyje atidaryta paroda „Aukso amžiaus vaizdinys“, kurioje eksponuojama per 400 vertybių, į Krokuvą atvežtų iš viso pasaulio. Muziejininkai ją vadina „ypatingu muziejiniu įvykiu visame Vidurio Europos regione“.

Renesanso epochai, meno ir kultūros suklestėjimui Lenkijoje ir Lietuvoje skirtoje parodoje pasakojama apie paskutinių Jogailaičių – Žygimanto Senojo (1467–1548) ir Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) – valdymą, gyvenimą ir paveldą Lenkijos Karalystėje bei Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi pristatomas Lenkijos ir Lietuvos klestėjimo laikotarpis, „aukso amžius“, kai Jogailaičių valdomos valstybės buvo svarbus europinis kultūros bei meno centras ir diktavo madas visame regione, praneša Valdovų rūmų muziejus.