Šių metų rugsėjo 13–14 dienomis Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos nariai vyko į ekskursiją po Žemaitijos dvarus ir susitikimą su Žemaičių bajorų draugija. Prieš dvejus metus, artėjant Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos 30-mečiui, tuometiniam Legitimacijos tarybos pirmininkui Linijui Baškiui kilo mintis organizuoti susitikimą su Žemaičių bajorų draugija, su kuria ryšiai nutrūko 2019-aisiais, žemaičiams nepasirašius tipinės kraštų bendradarbiavimo sutarties. Minčiai pritarė senatoriai Aelita Bielinytė ir Aidas Baškys, kurie ėmėsi iniciatyvos planuoti kelionę. Savo įspūdžiais pasidalino Aidas Baškys.
Pirmą kelionės dieną aplankėme Biržuvėnus, Plungę, Šateikius, Paplatėlę. Biržuvėnai – labai sena vietovė, istoriniuose šaltiniuose minima 1253 metais. XV a. čia įkurtas stambus karališkasis dvaras. Vėliau jis perėjo į privačias rankas, ilgiausiai jame šeimininkavo Gorskiai – nuo XVII iki XX a. vidurio. Vaizdingame Virvytės slėnyje įsikūrusi dvaro sodyba yra vienintelė Lietuvoje, išlaikiusi savo pirminę struktūrą. Ponų namo interjere yra išlikę autentiški židiniai su XVIII a. kokliais, kaminais, grindų plytelės. Išvydome svetainių, virtuvės, indaujos, miegamojo, kabineto patalpas, taip pat oficiną, arklidę ir vežiminę.
1873 m. Plungės dvarą iš grafų Zubovų nusipirko ir rūmus pastatė mecenatas ir lietuvybės rėmėjas kunigaikštis Mykolas Oginskis, plėtojęs senelio Mykolo Kleopo Oginskio muzikinę tradiciją. Po dvejų metų dvare buvo įsteigta viena pirmųjų muzikos mokyklų. Joje 1889–1893 m. mokėsi ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kurio 150-ąsis gimimo metines šiais metais mini visa Lietuva.
Plungėje M. K. Čiurlionis gyveno ketverius metus, nuo keturiolikos iki aštuoniolikos, orkestre grojo įvairiais instrumentais – fleita, klarnetu, giedojo chore. Dar kartą į Plungę M. K. Čiurlionį atvedė jungtuvės su S. Kymantaite. Po vestuvių, spalį, jie gyveno Plungės bažnyčios klebonijoje. Čia, kaip teigia Čiurlionis, prabėgo ,,laimingiausia jų gyvenimo vasara – meilės ir kūrybinio džiaugsmo vasara“. Vėliau žvalgėmės po Šateikių miestelio neogotikinę bažnyčią, kurios fundatoriai buvo grafai Pliateriai ir kurioje 1909 m. sausio 1 d. susituokė M. K. Čiurlionis ir S. Kymantaitė.
Žemaitijos nacionaliniame parke, sodyboje ,,Po ąžuolais“ vyko susitikimas-vakaronė su Žemaitijos bajorais. Dalyvavo Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) senatoriai Aelita Bielinytė, Aidas Baškys, Linijus Baškys, Algimantas Jazdauskas ir kiti. Jo metu apie Sąjungos veiklą mintimis pasidalino Senato maršalka Stasys Knystautas. Jis kvietė bendradarbiauti, jungtis į LBKS gretas. Žemaičių bajorų draugiją atstovavo vado pavaduotojas, Legitimacijos komisijos pirmininkas Zigmantas Goštautas, kanclerė Stasė Jokšienė. Zigmantas Goštautas pasakojo apie draugijos veiklą, pasisakė aktualiu klausimu apie legitimacijos tvarką – nauji draugijos nariai legitimuojami taip, kaip buvo nustatyta LBKS įkūrimo metu, t. y. pagal bajoro giminės ketvirtą kartą. Atsiskyrusi draugija esamos tvarkos keisti neplanuoja.
Antrą kelionės dieną aplankėme Renavą, Telšius, Džiuginėnus, Paragius. Renavo dvaras – vienas įdomiausių dvaro ansamblių Žemaitijoje. 1780 m. baronas Antanas Rionė, tapęs savininku, vietovę pavadino savo vardu. Jo iniciatyva 1830–1833 m. pastatytas dabartinis vėlyvojo klasicizmo Renavo rūmų ansamblis. Dvare vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas – čia ne kartą koncertavo kunigaikščių Oginskių orkestrai, lankėsi iškilūs to meto žmonės: dailininkai, rašytojai, politikai. Šiame dvare augo pirmuoju Lenkijos prezidentu tapęs Gabrielius Narutavičius ir jo vyresnysis brolis Stanislovas. Dvaras išsiskyrė sodu ir apie 18 ha angliškojo stiliaus parku. Savo unikalumu garsėjo rūmų biblioteka – iki šių dienų išsaugota autentiška jos aplinka.
Telšiuose mus pasitiko ekskursijos vadovas Andrius Dacius, iš ten vykome į Džiuginėnų dvarą. Šio dvaro gyvenimas susijęs su garsiu Žemaitijos dvarininku Gorskiu, rašytoja Žemaite. Išliko Gorskių statytas ponų namas, rekonstruotas XIX a. 1864–1866 m. čia gyveno rašytoja Žemaitė, o tada – jauna bajoraitė Julija Beniuševičiūtė: ,,Samdė mane prižiūrėti mažą ponų Gorskių dukrytę (...)“. Dvare buvo didelė biblioteka, būsimoji rašytoja daug skaitė, pamilo dvaro eigulį Lauryną Žymantą, už jo ištekėjo, nors namiškiai už ,,mužiko“ draudė tekėti.
Paskutinis aplankytas dvaras – Paragiai – seserų rašytojų Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės ir Marijos Ivanauskaitės-Lastauskienės, pasirašinėjusių bendru Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, gimtinė. Miškų apsuptame dvarelyje prabėgo seserų vaikystė, atpažįstama jų apsakymuose, ir turbūt patys kūrybingiausi vakarai, kai, nudirbusios visus ūkio darbus ir pasirūpinusios sergančia motina, imdavo į rankas plunksną.
Aidas Baškys, h. Niesobia (Niesobia), h. Pusė erelio (Pół Orła)
Nuotr. autoriaus
