kontaktai

LIETUVOS BAJORŲ KARALIŠKOJI SĄJUNGA

<<O>>   Žodis gali įžeisti, o žodynas - užmušti.

Straipsniai

Bajorijos reikšmė

Lietuvos bajorai kelis šimtus metų iki Pirmojo pasaulinio karo vaidino svarbiausią vaidmenį Lietuvos politiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvavime. Tai buvo mūsų tautos elitas. Jį sudarė labiausiai išsilavinę ir didžiausią kapitalą turintys visuomenės nariai. Bajorai valdė didžiausią dalį šalies turto, jie ne tik įtakojo politikos, kultūros ir civilizacijos vystymąsi, bet ir diegė tautinį savitumą tarp lietuvių ir baltarusių. Bajorai dvarininkai buvo ir nepriklausomos Lietuvos kūrėjai – S.Narutavičius, D.Malinauskas, S.Šilingas, V.Putvinskis, M.Riomeris, broliai Biržiškos ir daugelis kitų. Tačiau kažkodėl dar ir dabar daug kas juos laiko, anot B.Sruogos ”atkirsta lietuvių tautos šaka”. Naujausi Lietuvos istorijos tyrinėjimai ( E.Gudavičiaus, E.Aleksandravičiaus, jaunųjų istorikų darbai) bando laužyti šiuos stereotipus.

Tai grynai žemaitiškas valgis, kurio nemoka gaminti nei viena pasaulio tauta, nei latviai, net ir lietuviai.
Šiaurės žemaičiai šį pieno produktą vadina – kastinis, kirčiuojama pirmoji „a“
Pietų žemaičiai – taria minkščiau ir kitaip kirčiuoja kastinis – gale .

Kastinį gali pasigaminti kiekvienas žmogus, kas gali gauti tikros kaimiškos seperuotos kietos rūgščios grietinės, tikro sviesto ir tikro kaimiško rūgpienio. Tradiciniai kastinis valgomas su lupenomis virtomis bulvėmis, bet tinka kaip pagardas prie gruzdintų, keptų, troškintų bulvių, bulvinių sklindžių, bulbonų, cepelinų, virtų bulvių didžkukulių, kugelio, kukorų, ragelių ir kitokių bulvinių valgių, taip pat troškintų daržovių, žuvienos ir paukštienos valgių, virtų makaronų, ryžių, pupų ir pupelių bei žirnių...

Riebus grietinės kastinis. 5 litrus tikros kaimiškos seperuotos raugintos kietos grietinės reikia pakaitinti iki 50-60°C.  Molinį arba emaliuotą dubenį dėti į karštą vandenį (svarbiausiai – neperšildyti), dėti po šaukštą grietinės ir sukti, kol pradės darytis tirštoka masė, po to dar dėti šaukštą  grietinės, sukti visą laiką tik į vieną pusę ir taip daryti, kol bus sudėta visa grietinė.  Baigiant masė turi būti vientisa, balsvos spalvos, tirštoka, pakabinus šaukštu, ją būtų galima tik nukrėsti. Tada nulupti česnako  galvą, ant lentutės smulkiai sukapoti česnako skilteles (40g), jas apibarstyti 40g druskos, 5g cukraus, 3g maltų juodųjų pipirų ir peiliu sutrinti, kad druska, cukrus ir pipirai įgautų česnako kvapo. Prieskonius įmaišyti į kastinį. Grietinę reikia kaitinti todėl, kad kastinis ilgiau negestų.

PER ADVENTĄ IŠMOKIME VALGYTI SVEIKAS IR SKANIAS SALOTAS

Vincento saldžiarūgštis aliejaus su medumi užpilas salotoms. 400g alyvų aliejaus) suplakti su 60g 6% obuolių acto arba citrinos sulčių, 75g skysto medaus, 9g druskos, 9g išspausto česnako, 3g maltos saldžiosios raudonos paprikos, 1g maltų aitriųjų kajeno arba čilės paprikų. Aliejiniai užpilai staigiai susisluoksniuoja ir sunkiai yra plakami. Todėl patyrę kulinarai aliejinius užpilus rekomenduoja supilti į užsukamu dangteliu butelį. Butelį geriausiai imti nuo sulčių su didesniu dangteliu, jame išbadyti skylutes. Prieš naudojant, stipriai kartu su buteliu suplakti ir apšlakstyti salotas. Ant indo turi būti užrašas „Vincento užpilas“ ir etiketė su pagaminimo data. Šaldytuve uždarame inde galima laikyti tris savaites. Išeiga - 550g. 200g salotų reikia 40g užpilo.

Skaityti daugiau

IEŠKANTIEMS SVEIKO MAISTO - ŽIRNIŲ TYRĖ

Visiems netikėtai mūsų kalbininkai pasiklydo žirniuose, rado ten avinų spirų, palygino didžirnius su spiromis ir, gal neturėdami botanikos žinių, gal dantų, kad skoniu atskirti žirnį nuo spiros, ėmė ir nuo senų senovės Lietuvoje auginamus didžirnius pavadino avinžirniais.

Bet patys seniausi Lietuvoje auginami žirniai yra ir dar kai kur net auginami – pilkieji žirniai. Juos lietuviai augina net 6000 metų.

Skaityti daugiau

Gintaras Karosas
Nepartinis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys

     Pietryčių Lietuvos raida po Nepriklausomybės atgavimo kelia daug klausimų. Apie Lietuvos etnines žemes ir valstybingumo lopšį diskutuojant neretai tenka išgirsti, neva tai – lenkiškas kraštas. Ar taip yra iš tiesų? Net nesigilinant į mokslinius tyrimus (tarp jų ir ruso V. Toporovo – kad nebūtume apkaltinti šališkumu), kurie nekvestionuoja Pietryčių Lietuvos lietuviškumo, neapleidžia jausmas, kad ne viskas šioje vietoje yra gerai, tiksliau – prolenkiškos krašto interpretacijos yra neteisingos ir kenksmingos Lietuvai.

Rapolas Slizienis – tiltas tarp paribio tautų, 2016 09 08 Europos parke

Gintaras KAROSAS. Romantikas, kuris dovanodavo savo kūrinius

     Rapolas Slizienis ir jo kūryba yra nederamai užmiršti. Siekdami kompensuoti mūsų ir praėjusių tyrėjų kartų dėmesio svarbiai mūsų XIX a. kultūros asmenybei stoką, norime dabar pabandyti iš atminties likučių atkurti atminties mozaiką.
     Ypatingo dėmesio pats menininkas nesiekė – kaip jo nesiekia talentingos asmenybės, dangaus ir Dievo apdovanotos nepaprastais talentais. O ir pati menininko kūryba, taip pat kūrybinio rezultato fiksavimo ir skaidos principai nesitelkė vienoje ar kitoje formoje bei erdvėje. Slizienis kūrė medalius, biustus, grafikos darbus, liejo akvareles, projektavo dvaro sodybų pastatus ir formavo meninį kraštovaizdį – dvarų sodus ir parkus.

 

 

Gintaras KAROSAS
VšĮ „Europos parkas“ prezidentas,
skulptorius, nepartinis Vilniaus rajono tarybos narys,
Nacionalinės pažangos premijos laureatas

     Kultūros srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos ar pavieniai asmenys, vykdydami visuomenei naudingą tęstinio pobūdžio veiklą – užsibrėžtą misiją, kuria visai valstybei svarbius objektus, vertingus muziejinius rinkinius ir pan. Kaip žinia, nevyriausybinės organizacijos, kuri yra kiekvienos demokratijos pagrindas, esminis bruožas yra būti nepriklausoma ir tvarkytis savarankiškai, nedalyvaujant valstybės institucijoms. Taip užtikrinamas organizacijų ar asmenų (iniciatorių, steigėjų, dalyvių) savarankiškumas, galima kelti ambicingus tikslus ir optimaliai naudoti preinamus resursus.

Dabar svečiuojasi

Dabar svetainėje 125 svečiai (-ių) ir narių nėra

Prisijungimas

Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos ir jos padalinių rekvizitai:

LBKS
Vilniaus krašto bajorų sąjunga
Žalioji aikštė 2a, Trakų Vokė, Vilnius Antakalnio g. 76-42, Vilnius, LT-10206
Tel: 8 677 79 606
Įm. kodas 191868349

LT43 7044 060001065645

Tel. 8 699 10 571
Įm. kodas 303087198
LT53 7044 060007926372
 
 
Šiaulių krašto bajorų sąjunga
    Lyros g. 7-26, Šiauliai, LT-78286
    Tel. 8 612 14 157
Įm. kodas: 191739297

LT27 7044 060002192685
Klaipėdos krašto bajorų draugija

 
Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Panevėžio apskrities skyrius
Vilniaus g. 20, Kretinga,
LT-97104
  Vasario 16-osios 23, Panevėžys, LT-35185
Tel. 8 686 10161
Įm. 193318133
LT34 7300 0002533666


  Tel. 8 687 22 551
Įm. kodas 191828397
LT32 7044 0600 0487 9980
Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Tauragės apskrities skyrius Žemaičių bajorų draugija
Dariaus ir Girėno g. 22, LT-72251   Muziejaus g. 31, Telšiai, LT-87355

Tel. 8 699 61 116

Įm. kodas 9347364


 
Tel. 8 686 51 111
Įm.kodas 193179274
LT92 7181 700000606152
Go to top
X

Right Click

No right click